Sochas
| Sochas | |
|---|---|
| Ilgis | 124 km |
| Baseino plotas | 3510 km² |
| Ištakos | Alajaus klng. šiaurinis šlaitas |
| Žiotys | anksčiau įtekėjo į Syrdarją |
| Šalys | Kirgizija, Uzbekija |
Sochas − upė Pietų Kirgizijoje (Batkeno sritis) ir Uzbekijoje (Ferganos vilajetas).
Socho upės ilgis − 124 km, baseino plotas − 3 510 km². Maitinimas mišrus − dalis iš ledynų, dalis − iš požeminių vandenų. Potvyniai būna intensyviai tirpstant sniegui birželio−rugsėjo mėnesiais. Vidurupyje iš upės vanduo imamas Socho eksklavo reikmėms. Ferganos slėnyje visas vanduo sunaudojamas drėkinimui. Syrdarjos nepasiekia nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio galo. Ties Sarykondos kišlaku kas sekundę sunaudojama 42,1 m³ vandens.[1]
Sochas ištakos yra Alajaus kalnagūbrio šiauriniame šlaite, daugiau nei 3 000 m aukštyje.
Problemos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vanduo sunaudojamas drėkinimui ir gyventojų reikmėms. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui Socho slėnyje jaučiamas vandens stygius, kurį apsunkina politinis ir administracinis susiskaldymas. Socho aukštupyje kalnų kirgizai sulaiko vandenį, kuris teka į Uzbekijos Socho eksklavą ir kur jį naudoja eksklavo gyventojai tadžikai. Tadžikai sumažina vandens kiekį, nutekantį žemiau slėnyje gyvenantiems kirgizams, kurie savo ruožtu sulaiko vandens likučius, tekančius į Uzbekiją.
Pagal įvertinimus Burgandino priekalnių ryžių laukuose Kirgizija sunaudoja 23−30 % Socho upės vandens. Priekalnių aukščiau pagrindinės Ferganos vilajeto teritorijos įsisavinimas pakėlė gruntinių vandenų lygį Uzbekijos Rištano ir Altyaryko tumanuose (rajonuose). Dėl to Rištano tumane prarasta 6 313 ha žemės ūkio paskirties žemių, kuriose žuvo sodai ir sumažėjo kitų kultūrų derlingumas.[2]