Snietala
| Snietala | |
|---|---|
 Kelias 1702 Šimkaičiai–Stakiai–Graužėnai per Snietalą
| |
| Ilgis | 21 km |
| Baseino plotas | 61 km² |
| Vidutinis debitas | 0,36 m³/s |
| Ištakos | Spruktų apylinkės |
| Žiotys | Mituva |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Snietala |
Snietala – upė Lietuvoje, Jurbarko rajono rytuose; Mituvos kairysis intakas. Prasideda 8 km į šiaurės vakarus nuo Seredžiaus, Spruktų apylinkėse, Burbinės miško pakraštyje. Teka į vakarus daugiausia pamiškėmis. Įteka į Mituvą 64 km nuo jos žiočių, ties Stakių gyvenviete.
Žemupyje (ties Stakiais) patvenkta. Vidutinis nuolydis – 89 cm/km.
Prie upės įsikūrę kaimai: Spruktai, Bereiviškiai, Pasnietalys, Birbilai, Naujininkai, Čerbai, Stakiai.
Intakai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kairieji: Agliuona – 6,9 km, Kirmeliškė – 3,1 km.
- Dešinieji[1]: Snietalaitė – 2,2 km, Varlupė – 2,3 km, Juodpjautis – 3,4 km.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upėvardžio šaknies snit-/sniet- kilmė neaiški. Ją bandoma sieti su ide. *snā-, snə(t)-, snāu-, sn-eu-, sn-et-, reiškiančia „tekėti, drėgmė“ (plg. skr. स्नाति, स्नायते = IAST: snāti, snāyate „maudosi“ av. snayeitē „skalauja“, sen. gr. νήχω „plaukiu“, sen. air. snām „plaukimas“, vid. air. snāu, snō „srovė, srautas“, lot. natō iš *sn- „plaukiu“, arm. հայ „žemas, skystas, takus“).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Snietala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 54
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.