Snaiperis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Snaiperis

Snaiperis – apmokytas ir parengtas žmogus (paprastai karys ar policininkas), kurio tikslas, šaunant iš šautuvo su optiniu taikikliu, pataikyti į dideliu atstumu nutolusį taikinį.

Žodis snaiperis kilęs iš angl. snipe (liet. perkūno oželis) – nedidelis paukštis, kuris išgasdintas skrenda blaškydamasis į šonus.

Snaiperiui svarbu gebėti slėptis, nepastebimam judėti, stebėti aplinką, apskaičiuoti kulkos skriejimo trajektoriją, kuri priklauso nuo daugelio faktorių: vėjo, oro temperatūros ir drėgnio ir pan.

Snaiperių tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Karinių pajėgų snaiperiai

Karinių pajėgų snaiperis[taisyti | redaguoti kodą]

Snaiperis, kuris priklauso kariniam daliniui, būriui ar grupei, vykdantis karines užduotis. Dažniausiai yra grupėje su keliais pėstininkais ar kulkosvaidininku. Pėstininkų ginkluotės kovinis atstumas yra 300 m, karinių pajėgų snaiperio šaudymo optimalus atstumas ~ 400 m. Jo užduotis – svarbių taikinių sunaikinimas: priešo kulkosvaidininkai, snaiperiai, granatsvaidininkai, ryšininkai ir kt. Kovos metu snaiperis neturi daug laiko renkantis taikinį, todėl šaudo į jo regėjimo lauką pasitaikiusius. Būna ginkluoti automatiniais šautuvais ar automatais su optiniu taikikliu. Pagrindinės ginklo savybės – lengvumas ir patikimumas. Snaiperiui svarbus mobilumas, dažnas lokacijos keitimas. Dažniausiai apsirengęs tokia pat maskavimosi apranga kaip ir likę dalinio pėstininkai. Lietuvos kariniame vienete veikiantis snaiperis vadinamas taikliuoju šauliu.

Užsimaskavęs snaiperis

Snaiperis – diversantas[taisyti | redaguoti kodą]

Snaiperis, kuris dažniausiai veikia vienas ir yra nutolęs nuo savo dalinio. Pagrindinis tikslas – svarbūs taikiniai: aukšto rango karininkai, snaiperiai, vertinga įranga ir kt. Kovinis atstumas – nedaugiau kaip 500 m. Šiam snaiperiui (skirtingai nei Karinių pajėgų snaiperiui) svarbu tiksliai išsirinkti svarbų taikinį, išlikti nepastebėtam ir saugiai pasitraukti. Snaiperio ginkluotė – ranka užtaisomas labai tiksliai sureguliuotas šautuvas su optiniu taikikliu. Į šaudymo poziciją snaiperis vyksta naktį, esant rūkui ar dūminei uždangai, sulaukia geriausio momento šauti ir po šūvio atsitraukia arba skubiai pakeičia poziciją. Ypač didelį dėmesį skiria maskuotei: maskuoja savo šaudymo vietą, pasirenka ar pats gaminasi maskavimosi rūbus ar jo dalis, naudoja daug kamufliažo priemonių.

Policijos snaiperis[taisyti | redaguoti kodą]

Snaiperis, priklausantis policijos pajėgoms ir vykdantis jos užduotis. Dažnai dalyvauja įkaitų išlaisvinimo ir renginių apsaugos operacijose. Dažniausiai į taikinį šauna iš mažesnio nei 200 m atstumo. Retai aprengiamas maskuojančiais rūbais. Lietuvoje policijos snaiperiai dirba tik Lietuvos policijos antiteroristinėje rinktinėje „Aras“. Snaiperius taip pat turi ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenė.

Snaiperio ginklas[taisyti | redaguoti kodą]

Snaiperio šautuvas M-40A3 (JAV)
Vaizdas pro optinį taikiklį

Prieš ir II pasaulinio karo metu snaiperio šautuvas buvo toks pats kaip ir standartinis pėstininko. Skyrėsi tuo, jog gamykloje buvo papildomi optiniu taikikliu, kojelėmis ir preciziškai sureguliuojami.

Vieni žymiausių II pasaulinio karo snaiperių šautuvų:

Šiuolaikiniai snaiperių ginklai yra kuriami specialiai snaiperiams arba modernizuoti jau esami standartiniai modeliai. Ypač patobulėjo taikikliai.

Snaiperių ginklams gaminami specialūs šoviniai su įvairos paskirties kulkomis.

Žymūs snaiperiai[taisyti | redaguoti kodą]

Suomių snaiperis Simo Häyhä

Gynyba[taisyti | redaguoti kodą]

Gresiant snaiperiams, aukšto rango kariškiai stengiasi nesiskirti nuo eilinių, kad netaptų viliojančiu taikiniu. Jie nedėvi gerai matomų rango ženklų, reikalauja priešo akivaizdoje nerodyti kariškiams įprastų pagarbos atidavimo gestų, neužsiima juos atpažinti padedančia veikla (radijo naudojimu, žemėlapio skaitymu).

Snaiperiui pradėjus šaudyti, jį daug lengviau surasti ir patiems užpulti. Todėl stengiamasi padėti jį viliojančių, tačiau beprasmiškų atakuoti taikinių (nuo pasislėpusį karį imituojančio šalmo iki aukšto rango kariškio uniforma aprengto manekeno).

Sena, bet gana efektyvi priemonė yra gresiant snaiperiams iškabinti ant aplinkinių krūmų ir kitose panašiose vietose medžiagos skiautes. Vėjas jas nuolat judina, ir šį judesį snaiperis taikydamasis akies krašteliu mato. Nelabai patyriusiam snaiperiui tai trukdo pataikyti.

Kita[taisyti | redaguoti kodą]

Šnekamojoje kalboje snaiperiais dažnai vadinami tiesiog kažkurioje srityje labai taiklūs žmonės, pavyzdžiui, taiklūs medžiotojai, sportininkai: šauliai, krepšininkai ir kt.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka