Smiltynė
Kitos reikšmės – Smiltynė (reikšmės).
| Smiltynė | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto 1900, 1947 ir 1962 m. | ||
  Smiltynė |
||
| 55°42′25″š. pl. 21°06′43″r. ilg. / 55.707°š. pl. 21.112°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos miesto savivaldybė
| |
 Vikiteka |
Smiltynė | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Sandberg, Sandkrug | |
Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio.[2] Kartu su Kopgaliu nepriklauso Neringos savivaldybei, nors yra Kuršių nerijoje ir įeina į nacionalinio parko teritoriją.
Būdama miesto vakariniu pakraščiu, Smiltynė su centru susisiekia perkėlomis (senąja ir naująja). Visai prie Kopgalio yra Smiltynės kapinės, piečiau – Gamtos muziejus, jachtų klubas, uostas, ties naująja perkėla – 36 m Hageno kalnas. Vasarą į Smiltynę atvyksta daug turistų, kurie maudosi Baltijos jūroje. Nuo Smiltynės prasideda Neringos dviračių takas ir kelias 167 Smiltynė–Nida .
Į šiaurę nuo Smiltynės, Kopgalyje yra Lietuvos jūrų muziejus ir delfinariumas, paminklas „Albatrosas“ (12 m aukščio, atidengtas 2011 m., skulptorius Klaudijus Pūdymas, architektas Mindaugas Zabarauskas). Tarp Smiltynės ir Kopgalio vasaromis važinėja arklių traukiamos karietos, „traukinukai“, taip pat 9B maršruto miesto autobusas.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Beveik visą Smiltynę dengia miškai (šiaurinėje dalyje – Smiltynės miškas, pietinėje – Neringos miškas), prie jūros – kopos ir paplūdimiai. Visa Smiltynė priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Gyvenvietėje išlikę senų, apie 1900 m. statytų pastatų, vilų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1409 m. minimas pašto kelias Klaipėda–Karaliaučius per Kuršių neriją, prie jo veikė smuklė, kūrėsi gyvenvietė, iš pradžių vadinta Sandberg, vėliau iki 1945 m. Sandkrug.[3] Iki XIX a. pabaigos buvo kelios žvejų sodybos. 1900 m. dalis Smiltynės prijungta prie Klaipėdos miesto, 1947 m. – didžioji dalis Smiltynės, 1962 m. lapkričio 14 d. – ir Smiltynei priklausę miškų plotai.
1901 m. buvo pastatytas viešbutis kurhauzas, kuriame būdavo rengiami lengvosios ir kamerinės muzikos koncertai, juose dalyvavo smuikininkas F. von Renteris, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti.[4]
Po to, kai XX a. 3-4 dešimtmečiuose padaugėjo masinių renginių Klaipėdoje, Smiltynėje sekmadieniais buvo pradėtos rengti vaikų šventės, varžybos, šokiai.[5] Dabar Smiltynėje vyksta Jūros šventės renginiai.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||
| 1871 m.[6] | 2015 m. | ||
|---|---|---|---|
| 16 | 80 | ||
| |||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Žemėlapis koordinatėmis 55.71 ir 21.11“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
- ↑ Smiltynė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2022-01-23).
- ↑ STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius: vadovas. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2005, 89 p. ISBN 9986-830-82-6.
- ↑ Nikžentaitis, Alvydas. Klaipėda: istorija populiariai . Klaipėda: Druka, 2002, 103 p. ISBN 9986-848-22-9 .
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Smiltynė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 243 psl.
- Smiltynė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 48
- Smiltynė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 261 psl.
- Smiltynė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 674 psl.
| |||||||
