Smailiakepurė glotniagalvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Smailiakepurė glotniagalvė
(Psilocybe semilanceata)
(Psilocybe semilanceata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Gleiviabudiniai
(Wikispecies-logo.svg Strophariaceae)
Gentis: Glotniagalvė
(Wikispecies-logo.svg Psilocybe)
Rūšis: Smailiakepurė glotniagalvė
(Wikispecies-logo.svg Psilocybe semilanceata)
LogoIF.png Index Fungorum

Smailiakepurė glotniagalvė (lot. Psilocybe semilanceata) – gleiviabudinių šeimai, priklausantis nuodingas grybas. Lietuvoje bene vienintelis augantis haliucinogeninis grybas. Vartojamas Liaudies medicinoje, kitose šalyse jį naudoja šamanai, taip pat naudojamas ir kai kuriose religinėse apeigose.

Hazard T.svg

Apsinuodijimo pavojus: šiame grybe esančios haliucinogeninės medžiagos sukelia apsvaigimo ir baimės būsenas bei kliedesius.

Išvaizda[taisyti | redaguoti kodą]

Kepurėlė 0,5–1,5 cm skersmens, plona kūgiška arba varpeliška, su smailu gūbreliu per vidurį. Luobelė drėgnu oru lipni, kraštuose šiek tiek susiraukšlėjusi. kotas 3–8 cm ilgio, plonas cilindriškas, į viršų nežymiai smailėjantis. Lakšteliai gana platūs, nelabai tankūs. Trama neturi jokio išskirtinio skonio ar kvapo.

Spalvos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo ochros geltonumo iki gelsvai rudos, kartais pilkai žalio atspalvio. Kotas kreminis arba šviesiai gelsvas, ties pagrindu melsvo atspalvio. Lakšteliai iš pradžių ochros geltonumo, vėliau purpuriškai juosvi.

Augavietė[taisyti | redaguoti kodą]

Šis grybas dažnai auga nedidelėmis grupėmis pievose, dažniausiai avių ganyklose, taip pat šalikelėse.

Sezonas: rugpjūtisspalis

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]