Slovėnijos Socialistinė Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Socialistična republika Slovenija
Flag of the Kingdom of Yugoslavia.svg 1944-1990 Flag of Slovenia.svg
Slovėnijos socialistinės respublikos vėliava Slovėnijos socialistinės respublikos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Slovėnija žemėlapyje
Valstybinė kalba slovėnų, italų ir vengrų
Sostinė Liubliana
Plotas 20 246 km²
Gyventojų
 – Tankis
1,9 mln
95/km²
Valiuta Jugoslavijos dinaras
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +/-X
UTC +/-X arba -
Susikūrė 1944 vasario 19
Žlugo 1990 kovo 8
Valstybinis himnas Slovėnijos himnas

Slovėnijos Socialistinė Respublika (slovėn. Socialistična republika Slovenija) − buvusi valstybė Europos pietryčiuose, viena iš 6 respublikų, sudariusių Jugoslaviją. Iki 1963 m. buvo vadinama Slovėnijos liaudies respublika. Egzistavo nuo 1944 m. iki 1990 m. Dabar − Slovėnijos respublika.

Ribojosi su Italija, Austrija, Vengrija, Kroatijos Socialistine Respublika.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

1918 m. Slovėnija išsivadavo iš Austrijos−Vengrijos priklausomybės ir įėjo į Serbų, chorvatų ir slovėnų karalystę (nuo 1929 m. Jugoslavija). 1919 m. Versalio taika dalis slovėnų žemių atiteko Austrijai ir Italijai. 1937 m. įkurta Slovėnijos komunistų partija. Paryžiaus taikos konferencijos nutarimu 1947 m. prie Jugoslavijos buvo prijungta dalis Italijos buvusios teritorijos, kurioje daugiausia gyveno slovėnai ir kroatai. 1946 m. sukurta Slovėnijos Liaudies Respublika (nuo 1963 m. Slovėnijos Socialistinė Respublika) − viena iš 6 sąjunginių Jugoslavijos respublikų.

Slovėnija buvo pažangiausia ir labiausiai klestinti respublika Jugoslavijoje.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Slovėnija buvo labiausiai ekonomiškai išsivysčiusi Jugoslavijos respublika. 1971 m. Slovėnijos pramonė davė 42 % visuminio visuomeninio produkto, prekyba − 19,5 %, žemės ūkis − 11,5 %, statyba − 8,4 %. Buvo kasamos polimetalų rūdos, boksitas, žėrutis, gyvsidabris. Klestėjo juodoji metalurgija (Jesenicės, Ravnės, Štorės gamyklos), Mežicoje lydomas cinkas, Kidričevealiuminis. Automobilių gamyba (Maribore), elektrotechnikos (Liublianoje, Kranyje), tekstilės, medžio apdirbimo, chemijos, maisto, poligrafijos pramonė. Pramonės didžiausi centrai − Mariboras, Liubliana, Kranis, Celė, Koperis.

Iš 837 000 dirbančių Slovėnijos gyventojų (1971 m.) pramonėje, amatuose ir statyboje dirbo ~ 43 %, žemės ir miškų ūkyje, žvejyboje ~ 30 %, transporte ~ 4,5 %, prekyboje ir kitose aptarnavimo srityse ~ 4 %[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Slovėnijos Socialistinė Respublika. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas