Slobozija

Koordinatės: 44°33′53″ š. pl. 27°21′6″ r. ilg. / 44.56472°š. pl. 27.35167°r. ilg. / 44.56472; 27.35167 (Slobozija)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie miestą Moldavijoje žr. Slobozija (Moldavija).
Slobozija
rumun. Slobozia
      
Miesto katedra
Slobozija
Slobozija
44°33′53″ š. pl. 27°21′6″ r. ilg. / 44.56472°š. pl. 27.35167°r. ilg. / 44.56472; 27.35167 (Slobozija)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Rumunijos vėliava Rumunija
Apskritis Jalomicos apskritis
Gyventojų (2011) 57 320
Plotas 132,87 km²
Tankumas (2011) 431 žm./km²
Altitudė 20 m
Tinklalapis sloboziail.ro
Vikiteka Slobozija

Slobozijà [1] (rumun. Slobozia) – miestas pietryčių Rumunijoje. Jalomicos apskrities centras. Išsidėstęs apskrities centrinėje dalyje netoli Jalomitos upės, 120 km į rytus nuo šalies sostinės Bukarešto ir 150 km į vakarus nuo Konstancos (vieno svarbiausių šalies uostų), esančios prie Juodosios jūros. Gyventojų virš 57 tūkstančių (2011 m.). Dauguma žmonių vietovėje verčiasi žemės ūkiu.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesto pavadinimas yra kilęs iš žodžio „slobozie“, o tai reiškia neseniai apgyvendintą ir laisvą nuo mokesčių kaimą. Pats žodis yra kilęs iš slaviško žodžio „slobod“, reikšiančio „nemokamas“. Kadangi miestas yra išsidėstęs Beregano lygumos viduryje, todėl ši vieta visą laiką galėjo būti lengvai užpulta totorių ar osmanų. Valdžia norėjo, kad vietovė būtų apgyvendinta, todėl skatino valstiečius kurtis joje, atleisdama juos nuo kai kurių mokesčių. Nuo to ir kilo toks miesto pavadinimas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis turistų traukos centras yra netoli Amaros ežero esanti poilsiavietė, maždaug 5 km nuo miesto centro. Ją pasiekti galima mikroautobusais, kurie iš miesto geležinkelio stoties išvyksta kas keliolika minučių. Bene pats žymiausias lankytinas objektas yra 54 m aukščio dirbtinis Eifelio bokštas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002 m. surašymo duomenis, Slobozijoje gyveno 52 710 žmonių. 97,6 % visų miesto gyventojų sudarė rumunai, o 2,2 % – čigonai. Pagal religiją, didžiausia dalis tikinčiųjų yra stačiatikiai – 98,6 %, po to septintosios dienos adventistai – 0,4 % ir katalikai – 0,2 %. Gyventojų skaičiaus kaita pagal metus:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)