Ylakių gimnazija
56°16′55″š. pl. 21°51′18″r. ilg. / 56.282054°š. pl. 21.854983°r. ilg.
| Ylakių gimnazija |
Skuodo rajono Ylakių gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Skuodo raj., Ylakiuose, Mokyklos g. 5, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190893424.
Filialai:
- Ylakių vidurinės mokyklos Gėsalų pradinio ugdymo skyrius;
- Ylakių vidurinės mokyklos Vižančių pradinio ugdymo skyrius.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pradžios mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1804 m. Ylakiuose įsteigta pradinė mokykla, kuri veikė iki 1863 m. sukilimo. Pagal 1803–1804 m. nuostatus pradinė mokykla dažnai vadinama parapine. Mokslas joje nebuvo privalomas. Mokslo metai trukdavo visą žiemą, nuo paskutinių rudens iki pavasario darbų pradžios. Paprastai vaikai per vieną žiemą neišmokdavo gerai skaityti, todėl pradinę mokyklą jie dažniausiai lankydavo dvejus metus. 1815 m. Ylakiuose parapinę mokyklą lankė 34 berniukai ir 2 mergaitės.
Žemaitijoje žmonių švietimu labai rūpinosi vyskupas Motiejus Valančius. Jis buvo įsakęs pradines mokyklas steigti ne tik parapijose, bet ir filijose. Reikalavo iš dekanų siuntinėti ataskaitas du kartus per metus. Vizituodamas parapijas lankė mokyklas. Pats rašė didaktines knygas, į tą darbą įtraukė keletą veiklesnių kunigų ir pasauliečių. Žemaičių vyskupijoje 1855 m. veikė 141 parapinė mokykla.
1862 m. Vilniaus generalgubernatorius įsakė parapines mokyklas uždaryti ir jų vietoje kurti valdines. 1866 m. valdinė rusiška mokykla buvo įkurta Ylakiuose. Po 1863 m. sukilimo visose mokyklose dėstoma rusų kalba. Lietuviškai galėjo mokytis tik tikybos. Vyskupui M. Valančiui paraginus, imtos kurtis slaptos mokyklos. Už slaptų mokyklų steigimą, lankymą ir mokymą jose buvo nustatyta 300 rub. bauda arba 3 mėn. kalėjimo. Tokios mokyklos veikė ir Ylakiuose. 1894 m. vasario 23 d. Ylakiuose buvo susekta slapta mokykla, kurioje 6 berniukus ir 4 mergaites mokė Barbora Gailiūtė.
1897 m. valsčiaus gyventojai pastatė degtų plytų valsčiaus valdybos namą ir mokyklą po vienu stogu. Vakariniame gale vienoje didelėje patalpoje buvo mokykla, greta mokytojo butas. Rytiniame pastato gale buvo valsčiaus valdyba ir butas sekretoriui. Ylakių mokykla buvo viena visame valsčiuje, todėl ją kasmet lankė vis daugiau vaikų. 1898 m. jau buvo 4 skyriai, kuriuose mokėsi 65 mokiniai. Mokytojai buvo tik rusų tautybės.
1907 m. rudenį parapijos klebono kunigo Silvestro Pancerio rūpesčiu Ylakiuose įsteigta pradinė mokykla mergaitėms. Ji įkurta naujai pastatytos mūrinės špitolės (raudondvario) antrame aukšte. Ten buvo klasė ir butas mokytojai. Klebonas pasirūpino ir lietuve mokytoja. Mergaičių susirinko apie šimtą. Vienos buvo dar mokyklinio amžiaus, kitos jau suaugusios 17, 18 metų merginos. Berniukų mokykla liko valsčiaus savivaldybės name. Tiek berniukų, tiek mergaičių mokyklose su visais skyriais dirbo tik vienas mokytojas. Mergaičių mokyklos mokytoja buvo lietuvė Ona Abramavičiūtė (ji vėliau ištekėjo už kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos). Berniukus mokė taip pat lietuvis mokytojas V. Gustainis.
Prieš pirmąjį pasaulinį karą Ylakiuose mokyklai buvo pastatytas dviaukštis mūrinis namas. Vokiečiai, užėmę Ylakius, savo įstaigoms ir butams užėmė ir tą namą. Vėliau, apie 1917 ar 1918 m. rudenį, vokiečiai vieną klasę pirmame aukšte užleido mokyklai. Joje kartu mokėsi berniukai ir mergaitės.
Kai 1920 m. Ylakiuose kūrėsi progimnazija, pradinė iš dviaukščio namo perkelta į valsčiaus vadybos pastatą. Pradinės mokyklos vedėja tuo metu buvo mokytoja Liuda Vindašiūtė-Vaserienė. Kartu dirbo mokytojos Cicilija Juotkaitė, Elena Gliaubertaitė-Simutienė. Kurį laiką pradinėje mokytojavo Antanas Simutis ir Emilija Kaupienė.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje veikė tik 8 gimnazijos ir 11 progimnazijų. Visos jos buvo įkurtos ir išlaikomos draugijų arba vietoje sudarytų komitetų. Pirmaisiais nepriklausomybės metais jų skaičius padvigubėjo, o po poros metų prisidėjo antra tiek (1921 m. buvo 77). Progimnazijos buvo steigiamos kone kiekviename didesniame miestelyje.
Ylakių progimnazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ylakiuose progimnazija įsteigta 1920 m. Ji įsikūrė mūriniame dviaukštyje. Tų metų rugpjūčio mėn. Švietimo ministerija mokyklos direktore paskyrė Oną Ramanauskaitę, mokytojais Antaną Simutį ir Liudą Miltenaitę.
Mokymas Ylakių progimnazijoje buvo organizuojamas pagal normalinę mokomųjų dalykų lentelę, skirtą gimnazijoms su lotynų kalba. Ylakių progimnazijoje Antanas Simutis dėstė matematiką, Liuda Miltenaitė gamtą ir geografiją, Ona Žebrauskaitė - lietuvių kalbą, Ieva Indriulytė - vokiečių kalbą, Arnoldas Frenkelis - fizinį lavinimą, vargonininkas Lionginas Stulginskis - muziką ir dainavimą, vadovavo chorui, kapelionas Rapolas Kuodis dėstė tikybą ir lotynų kalbą.
1929 m Ylakių progimnazijoje veikė tik trys skyriai, mokėsi 33 berniukai ir 17 mergaičių. Kadangi vieno mokinio laikymas valstybei atsiėjo 732 lt 50 centų, Švietimo ministerija Ylakių progimnaziją 1929 m. vasarą uždarė. Pradinė mokykla vėl grįžo į dviaukštį namą. Joje buvo keturi skyriai. Trys skyriai mokėsi dviaukštyje, o vienas - valsčiaus savivaldybės name. Viena dviaukščio namo klasė buvo skirta vadinamai darbo klasei.
Vidurinė mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1940 m. Lietuvą įjungus į TSRS, mokyklų sistema pertvarkyta pastarosios pavyzdžiu. Mokymosi laikas vidurinėse mokyklose buvo numatytas sumažinti nuo 13 iki 10 metų. Daugelyje mokyklų buvo pakeisti vedėjai, direktoriai. Buvę mokytojai perkelti į kitas mokyklas. Visos mokyklos suvalstybintos. Uždrausta tikyba, uždarytos mokyklose veikusios organizacijos. Vietoj jų kuriama pionierių organizacija, komjaunuolių organizacija.
Pirmaisiais vokiečių okupacijos metais (1941–1942) mokslas buvo einamas pagal 1936 m. programas. Antriems mokslo metams švietimo valdyba parengė naujas programas. Pradinė mokykla privaloma lankyti, padaryta penkiametė (I-V sk.). Penktame skyriuje pradėta dėstyti vokiečių kalba.
1944 m. Raudonajai Armijai užėmus Lietuvą, vėl kuriama sovietinė mokykla. 1949 m. priimtas nutarimas įvesti privalomą 7-rių metų mokymą. Dalis pradinių mokyklų ir progimnazijų buvo pertvarkytos į septynmetes, gimnazijos ir kitos progimnazijos į vidurines mokyklas. 1945 m. mokykla sugrąžinama į miestelį ir įkurdinama Benjošiaus name. Tais pačiais metais mokykla išsikelia į buvusį valsčiaus pastatą (jame ilgą laiką buvo mokyklos sporto salė, mokytojų kambarys, klasės). Mokykla didėjo, todėl dalį klasių perkėlė į dabartinį T. Poškio namą Dariaus ir Girėno g. Nuo 1948 m. iki 1968 m. ten buvo 5 klasės ir biblioteka. Vėliau Z. Malūko name įrengtos dar 4 klasės. Ylakių pradinė mokykla ir progimnazija, sudariusios vieną mokyklą 1950 m. pavadinta vidurine. 1948 m. atidaroma ir vakarinė mokykla, kuriai vadovauja mokytojas Bronius Miltenis.
1950 m. pirmuoju Ylakių vidurinės mokyklos direktoriumi paskiriamas Aleksandras Rudzys, kuris šiose pareigose dirbo iki 1971 m. lapkričio 30 d. 1951 m. mokyklą baigė 18 abiturientų. Mokinių vis daugėjo, todėl prie dviaukščio raudonojo pastato prilipinamas dviejų aukštų priestatas su šešiomis klasėmis. 1953/1954 m. prie vidurinių mokyklų pradedami steigti mokyklų bendrabučiai. Nuo 1950 metų iki 1971 metų rugsėjo 1 d. Ylakių vidurinę mokyklą baigė 331 abiturientas.
1972 m. balandžio 11 d. mokyklos direktoriumi paskiritas Alfonsas Ciparis. Jam vadovaujant pradedama statyti nauja mokykla. Projekte numatyta 12 klasių - kabinetų, 60 vietų valgykla, sporto salė, kitos patalpos. 1978 m. rugsėjo 1-ą dieną įvyko mokyklos atidarymas.
1998/1999 m. mokykloje mokėsi 391 moksleivis. Dirbo 36 mokytojai. 1999/2000 m. mokykla įsijungė į profilinio mokymo eksperimentą. 11-ų klasių moksleiviai rinkosi humanitarinį arba realinį mokymosi profilį. Taip pat, moksleiviai turėjo galimybę prie mokymosi branduolio dalykų pasirinkti kelis papildomus mokymosi dalykus. 2000 m. vasarą mokykloje atliktas sporto salės, valgyklos, kai kurių kabinetų remontas, 2001 m. įrengta skaitykla. 2002 m. mokykloje atidarytas Skuodo Meno mokyklos dailės skyriaus filialas. Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2007 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T9–116 mokykla reorganizuota prijungus Vižančių pagrindinę mokyklą.
1999 m. sukurtas mokyklos himnas, autoriai moksleiviai A. Krivickas ir M. Urbonas. 2001 m. sukurtas mokyklos herbas, autorė dailės mokytoja N. Daukšienė.
2007 m. Ylakių vidurinė mokykla po akreditacijos tapo gimnazija. Gimnazinėmis tapo 9-12 klasės. Jos pradėtos vadinti gimnazijos I-IV klasėmis.
Ylakių gimnazija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Ylakių gimnazijoje 2007-2008 m.m. mokėsi 520 mokinių, o prie gimnazijos prijungtuose skyriuose – Vižančiuose ir Gėsaluose – dar 48 mokiniai. Gimnazijoje buvo suformuota net 30 klasių komplektų. G1 ir G2 klasės buvo po tris komplektus: a, b, c. Mokykloje dirbo 58 mokytojai, iš jų 10 mokytojų skyriuose. Pirmą kartą įsteigtas mokytojo padėjėjo etatas. Gimnazijoje dirbo 44 aptarnaujančio personalo darbuotojai.
2008 m. rugsėjo 1-ąją mokyklos gimnazistai pirmą kartą pasipuošė uniforma – žaliais švarkais.
2009 m. pavasarį gimnazijoje veiklą pradėjo LŠS Vakarų (Jūros) Šaulių 3-osios Rinktinės Skuodo šaulių 307 kuopos 2-ojo būrio (Ylakių) Jaunieji šauliai.
2010 m. gimnazija pirmą kartą įsijungia į tarptautinius ES finansuojamus Comenius projektus.
2011 m. rugsėjo 1d. į mokyklą susirinko 445 mokiniai. Vižančių skyriuje liko tik 8 mokiniai, todėl jis buvo uždarytas. Ylakių gimnazijoje buvo 23 klasių komplektai, dirbo 44 mokytojai ir 10 techninio personalo darbuotojų.
2011 m. pereita prie elektroninio dienyno “Mano dienynas”.
2012-2013 m.m. Ylakių gimnazijoje mokėsi 415 mokinių. Su Barstyčių vidurinio ugdymo skyriumi buvo 451 mokinys: 226 berniukai ir 225 mergaitės. Mokytojų dirbo 44.
2014 rugsėjo 1 d. Ylakių gimnazijoje mokėsi 409 mokiniai. Per šešerius metus mokinių sumažėjo vienu šimtu. 2015-2016 m.m. Ylakių gimnazijoje mokosi 381 mokinys.
2019 m. sausio 11 dieną Ylakių gimnazija, įvertinus aktyvią kultūrinę veiklą, pastangas puoselėti kultūros ir meno vertybes, paskelbta Taikos mokykla, jai įteikta Taikos vėliava.
Nuo 2020 m. kovo 30 d. visos Lietuvos mokiniai, taip pat ir Ylakių gimnazijos, pradėjo mokymąsi nuotoliniu būdu dėl COVID-19 pandemijos. Mokyklą baigė septyniolika LXX laidos abiturientų.
2020-2021 m.m. Ylakių gimnazijoje mokėsi 263 mokiniai trylikoje klasių komplektų, dirbo 30 mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų.
2021 metais baigtas renovuoti mokyklos stadionas.
Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1920–1929 m. Ona Ramanauskaitė;
- 1927/1928 m. po keletą mėnesių Matas Untulis ir Šarka;
- 1946 m. Benediktas Bičkus;
- 1949 m. Zigmas Elijošius;
- 1950 m. Aleksandras Rudzys;
- 1972 m. Alfonsas Ciparis;
- 1984 m. Mindaugas Šaulinskas;
- 1985 m. Algimantas Krasauskas;
- 1998 m. Vaclovas Statkus.
Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1920–1929 m. Ylakių progimnaziją baigė Stanislava, Anastazija ir Juzė Vaitkutės, Juzefa Kontenytė, Aleksandra Malūkaitė, Birutė Vindašiūtė, Domicėlė Butkutė, Petrė Būtaitė, Aldona Sruogytė, Liudmila Alikaitė, Kazimiera Taujenytė, Pranas Lepa, Jonas Švedas, Benediktas Bičkus, Petras Januta, Zenonas Malūkas, Liudas Mažonas, Antanas Mickus, Vytautas Narkus, Stasys Norvilas, Adomas Vaitilavičius, Tadas Znotinas, Tadas Batakis, J. Stripinis, Malinauskas, Rudavičius.
Mokyklą vienais penketais baigė: 1978 m. Antanas Norkus, 1980 m. Zina Kandaraitė, Jolanta Šalčiūtė, 1981 m. pirmasis aukso medalis įteiktas Laimai Bružaitei, 1982 m. Romas Piekys, 1983 m. Zita Budinavičiūtė, 1985 m. Juozas Jankus.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mokyklos svetainė Archyvuota kopija 2007-08-11 iš Wayback Machine projekto.
- Gimnazijos svetainė (ylakiai.skuodas.lm.lt)
- Gimnazijos svetainė (facebook.com)