Skubioji medicina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Skubioji medicina – medicinos sritis, apimanti visų amžiaus grupių pacientus, su ūmiomis būklėmis ar sužalojimais, kuriems reikalingas neatidėliotinas diagnozės nustatymas ir neuždelsta gydymo pradžia. Skubiosios medicinos gydytojas dažniausiai neteikia ilgalaikės ar tęstinės pacientų priežiūros paslaugų, jis diagnozuoja įvairius susirgimus ir imasi skubių intercencijų, kuriomis gelbėjami, gaivinami ir stabilizuojami pacientai. Skubiosios medicinos gydytojai dirba ligoninių skubios pagalbos ir (ar) priėmimo skyriuose, prehospitalinėje sveikatos priežiūros paslaugų grandinėje, kitose vietose, kur reikalingas pradinis skubus gydymas, rečiau – intensyvios terapijos ir reanimacijos skyriuose. Šio gydytojo darbo tikslas – diagnozuoti gyvybei pavojingas, ūmiai atsiradusias būkles, stabilizuoti pacientus ir tikslingai nukreipti tolesnei priežiūrai. Nustačius ūmią būklę pacientui, jis stabilizuojamas ir guldomas į ligoninę. Pacientams, kuriems po nuodugnaus ištyrimo ar suteikus stebėjimo paslaugą ir nenustačius ūmios, gyvybei grėsmingos patologijos rekomenduojama šeimos gydytojo priežiūra ir kontrolė, jis išleidžiamas iš ligoninės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skubiosios medicinos rezidentūra Lietuvoje atsirado 2013 m. Vilniaus universitete bei Lietuvos sveikatos mokslų universitete.