Skruzdėlių kastos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Septyni skirtingo dydžio tos pačios šeimos darbininkai (kairėje) ir dvi motinėlės (dešinėje).

Skruzdėlių kastos – morfologiškai skirtingos, tai kastai skirtas užduotis atlikti prisitaikiusios individų grupės, gyvenančios toje pačioje skruzdėlių šeimoje. Skruzdėlės geba sukurti sudėtingas bendruomenes, kurios savo sudėtingumu bei dydžiu atsilieka tik nuo žmogaus kuriamų. Kaip ir bitės, skruzdėlės turi tranų bei motinėlių kastas, tačiau skirtingai nuo bičių jos neretai turi daugiau nei vieną darbininkų kastą.

Skruzdėlių kastų diferenciacijos mechanizmai panašūs į bičių. Naujai padėtas kiaušinėlis gali būti apvaisintas arba ne. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, iš jo vystosi tranas – dažniausiai sparnuotas, be poravimosi mažai kuo užsiimantis vyriškos lyties individas. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, iš jo vystosi arba motinėlė, arba viena iš darbininkių kastų.

Motinėlė iš pradžių dažniausiai būna sparnuota (kai kurių rūšių sparnuoti tik tranai) ir išskrenda naujos kolonijos sukurti. Tokių išskridusių motinėlių išgyvenimo tikimybė maža, naują skruzdėlyną pavyksta pradėti nedaugeliui. Pradėjusi kurti šeimą, motinėlė sparnus praranda. Skirtingai nuo paplitusios nuostatos, motinėlių lizde gali būti ir keletas; kai kuriose rūšyse žinomas motinėlių sugyvenimą nulemiantis genas.[1] Nors darbininkės paprastai nesugeba poruotis, praradus motinėlę jos gali dėti neapvaisintus kiaušinėlius, iš kurių išsirita tranai.[2]

Neretai būna keletas skirtingo dydžio darbininkių grupių. Pačios didžiausios (kareiviai) atsakingos už lizdo gynybą, nors dirba ir kitus jų jėgos reikalaujančius darbus. Smulkesnės darbininkės dirba įvairus kitus darbus, pačios mažiausios daugiausia lizdo viduje. Kai kuriose rūšyse yra ryškus bimodalinis pasiskirstymas (tarpinių tarp kareivio ir darbininko dydžio skruzdėlių nedaug), tačiau kitose maždaug vienodai randama įvairaus dydžio darbininkų (tolygus pasiskirstymas). Stambiausio ir smulkiausio darbininko masės gali skirtis iki 500 kartų. Manoma šiuos skirtumus iš pradžių nulemia skirtingas maitinimas, kurį po to seka diferencinė genų ekspresija[3], nors kai kada tarp darbininkų stebėti ir nežymūs genomo skirtumai.[4] Pirmieji, vien motinėlės prižiūrėti naujo lizdo darbininkai paprastai irgi būna mažesni. Nepriklausomai nuo dydžio, darbininkai paprastai kurį laiką dirba skruzdėlyne ir tik po to kai kurios kastos išeina iš jo ieškoti maisto. Maisto paieškos už skruzdėlyno ribų skruzdėlei yra pavojingos, todėl adaptyvu tam siųsti vyresnius darbininkus, kurių likęs gyvenimas vis viena jau nebeilgas.[5][6]

Tranai paprastai gyvena vos keletą savaičių, tuo tarpu darbininkės gali gyventi keletą, o motinėlė – net iki trisdešimties metų, vidutiniškai apie šimtą kartų ilgiau nei pavieniui gyvenantys panašaus dydžio vabzdžiai.[7]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rossa KG, Kriegera MJB, Shoemaker DD (2003). „Alternative genetic foundations for a key social polymorphism in fire ants“. Genetics. 165 (4): 1853–1867. PMC 1462884. PMID 14704171.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  2. Peeters C, Holldobler B (1995). „Reproductive cooperation between queens and their mated workers: the complex life history of an ant with a valuable nest“ (PDF). Proceedings of the National Academy of Sciences. 92 (24): 10977–10979. Bibcode:1995PNAS...9210977P. doi:10.1073/pnas.92.24.10977. PMC 40553. PMID 11607589.
  3. Anderson, Kirk E.; Linksvayer, Timothy A.; Smith, Chris R. (2008). „The causes and consequences of genetic caste determination in ants (Hymenoptera: Formicidae)“ (PDF). Myrmecol. News. 11: 119–132. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-27. Nuoroda tikrinta 2011-12-13.
  4. Hughes WOH, Sumner S, Van Borm S, Boomsma JJ (2003). „Worker caste polymorphism has a genetic basis in Acromyrmex leaf-cutting ants“. Proceedings of the National Academy of Sciences. 100 (16): 9394–9397. Bibcode:2003PNAS..100.9394H. doi:10.1073/pnas.1633701100. PMC 170929. PMID 12878720.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  5. Traniello JFA (1989). „Foraging strategies of ants“. Annual Review of Entomology. 34: 191–210. doi:10.1146/annurev.en.34.010189.001203.
  6. Sorensen A, Busch TM, Vinson SB (1984). „Behavioral flexibility of temporal sub-castes in the fire ant, Solenopsis invicta, in response to food“. Psyche. 91 (3–4): 319–332. doi:10.1155/1984/39236. Suarchyvuotas originalas 2010-06-11. Nuoroda tikrinta 2011-12-13.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  7. Franks NR, Resh VH, Cardé RT (eds) (2003). Encyclopedia of Insects. San Diego: Academic Press. pp. 29–32. ISBN 0-12-586990-8. {{cite book}}: |author= turi bendrinį pavadinimą (pagalba)CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)