Skruzdėlė kareivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eciton burchellii kareivio galva.
Dorylus kareivio galva.

Skruzdėlė kareivis – vienas iš svarbiausių individų skruzdėlių bendruomenėje, atliekantis savo šeimos apsaugos, svetimų teritorijų užėmimo funkcijas. Tai specializuota darbininkių kasta. Panaši yra ir pas termitus.

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skruzdėlėms būdingas polimorfizmas – kūno dydžių, jutimo organų ir kiti skirtumai, priklausantys nuo vykdomų užduočių bendruomenėje. Kareiviai – tai tos pačios darbininkės, tik žymiai stambesnės, turinčios neproporcingai didelę galvą, išvystytus žandikaulius (mandibulae), kuriuos naudoja mūšyje su priešais.

Funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boružės ataka.

Be „karinių“ užduočių kareiviai taip pat medžioja (Ecitoninae), smulkina stambius lapus (Acromyrmex), mala sėklas (Messor). Socialinių parazitų grupei priskiriamos rūšys (Formica sanguinea, Polyergus rufescens) privalo nuolat turėti gerai parengtus kareivius užimti svetimiems lizdams. Žvalgams aptikus objektą, kareiviai darniomis jėgomis juda link tikslo, kur grobia lėliukes, kokonus, žudo priešininkes.

Įvairios rūšys naudoja skirtingus būdus bendruomenių gynyboje ar svetimų užgrobime. Pvz., Forelius pusillus skruzdėlės atėjus vakarui uždaro buveinės įėjimus ir palieka lauke sargybinius. Dorylinae stambiosios skruzdėlės gynybos tikslais išsirikiuoja gyva siena palei takus, kuriais juda darbininkės, atstatydamos savo žandikaulius į išorę.

Kolonijų gynyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Myrmecia gulosa žandikauliai.

Skruzdėlės puola bei ginasi įkąsdamos arba įgeldamos. Turinčios geluonį jį panaudoja nuodų injekcijoms sušvirkšti į aukos kūną arba išmetimui į orą. Centrinėje Amerikoje gyvenanti Paraponera clavata rūšis turi vieną skausmingiausių įkandimų vabzdžių pasaulyje, nors jis žmogui ir nėra mirtinas. Tuo tarpu mirtinais nuodais pasižymi Myrmecia pilosula skruzdėlės. Odontomachus rūšis pasižymi išvystytais, žaibiškai suveikiančiais nasrais-spąstais [1]. Gyvūnijos pasaulyje jie laikomi pačiais „greičiausiais“ – moksliniai tyrimai parodė jų užsivėrimo greitį nuo 126 iki 230 km/val. Panašius turi ir Anochetus, Orectognathus, Strumigenys, Dacetini rūšys. Malaizijoje gyvenanti Camponotus cylindricus rūšis turi hipertrofuotus žandikaulius, užimančius beveik visą kūno ilgį. Camponotus saundersi skruzdėlės turi daug didesnes, nei įprasta, liaukas. Jose esantį lipnų skystį gynybiniais tikslais panaudoja akimirksniu „susisprogdindama“ iš vidaus – skruzdėlė tampa savižude [2]. Ant aukos patekęs skystis ją nukenksmina suklijuodamas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]