Skorpeninės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Scorpaenidae
Plačiajuostė sparnapelekė (Pterois antennata)
Plačiajuostė sparnapelekė (Pterois antennata)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Kaulinės žuvys
( Osteichthyes)
Klasė: Stipinpelekės žuvys
( Actinopterygii)
Būrys: Skorpenžuvės
( Scorpaeniformes)
Šeima: Skorpeninės
( Scorpaenidae)

Skorpeninės (Scorpaenidae) – skorpenžuvių (Scorpaeniformes) būrio žuvų šeima. Panašios į ešerius, tačiau galva, ypač jos šonai, labai dygliuoti. Pelekų spygliai kieti. Žvynai ktenoidiniai. Šeimoje yra labai nuodingų žuvų, dauguma jų ryškiaspalvės.

Gyvena prie dugno šiltose jūrose, tik nedaugelis rūšių paplitusios kiek šiauriau, tačiau retos gėluose vandenyse. Minta vėžiagyviais, žuvimis. Auginamos ir akvariumuose, bet reikalinga maitinti gyvu maistu.

  • Auksaspalvė skorpena (Scorpaena scrofa). Žuvis išauga iki 30 cm ilgio. Nejudri. Slepiasi seklumose tarp akmenų arba žolių. Nugarinio peleko spygliai nuodingi. Paplitusi prie Europos, aptinkama Juodojoje jūroje.
  • Zebrinė sparnapelekė (Pterois volitans). Gyvena Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Dydis – 38 cm. Kūnas ryškiai dryžuotas, turi didelius vėduoklės pavidalo pelekus. Ant jos nugaros esantys dygliai yra nuodingi ir gali būti pavojingi netgi žmogui. Žuvis naudojasi dygliais ne puldama grobį, bet gindamasi nuo priešų.

Šeimoje yra 23 gentys, apie 300 rūšių.[1]

Gentys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. MAŽEIKA, Vilius. Iš jūros į ežerus ir upes. Kaunas: Smaltija, 1998, 6 p. ISBN 9986-708-28-1.