Skiautalūpis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Epipactis
Pelkinis skiautalūpis (Epipactis palustris)
Pelkinis skiautalūpis
(Epipactis palustris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Smidriečiai
(Wikispecies-logo.svg Asparagales)
Šeima: Gegužraibiniai
(Wikispecies-logo.svg Orchidaceae)
Gentis: Skiautalūpis
(Wikispecies-logo.svg Epipactis)

Skiautalūpis (lot. Epipactis, angl. Helleborine, vok. Stendelwurzen) – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos augalų gentis. Daugiamečiai šakniastiebius turintys augalai, kurių stiebas daugiau ar mažiau išsilenkęs, su atokiai iššsidėsčiusiais lapais. Žiedai sukrauti vienašonėse kekėse. Žydi VI-VIII mėn. Auga pelkėtose vietose: pievose, krūmuose, miškuose, kartais pasitaiko ir apysausėse ar net ir visai sausose vietose, o taip pat lapuočių ir mišriuose miškuose.

Iš viso žinoma apie 10 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Lietuvoje auga trys rūšys:

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Gudžinskas Z., Ryla M., 2006: Lietuvos gegužraibiniai (Orchidaceae). – Vilnius. 104 P. ISBN 9986-662-28-1.


Commons-logo.svg Vikiteka: Skiautalūpis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka