Skatikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skatikas – įvairių laikotarpių piniginis vienetas, cirkuliavęs Lietuvos teritorijoje:

  • feodalinės Lietuvos piniginis vienetas;
  • XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis;
  • XIX a. rusiška pusės kapeikos moneta;
  • 19191922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto auksino šimtoji dalis.

Bendrinėje kalboje ir tautosakoje skatiku vadinami smulkūs pinigai.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skatikas yra susijęs su visa eile germanų kalbų žodžių, reiškiančių „pinigai, turtai“, pvz., gotų skatts – „moneta“, senovės islandų skattr – „mokestis“, senovės saksų skat – „moneta“ ir kt.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. М. Э. Рут. Этимологический словарь русского языка для школьников. – Екатеринбург, 2007. 366 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1.