Skamba skamba kankliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų.
Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Festivalio eisena 2010 m. ir festivalio vėliava
Festivalio eisena 2010 m. ir festivalio vėliava.

„Skamba Skamba Kankliai“ – kasmetinis muzikinio folkloro festivalis, Vilniuje vykstantis nuo 1973 m.

1973 m. spalio mėnesį Vilniaus Sporto rūmuose įvyko liaudiškos muzikos koncertas „Skamba skamba kankliai“. 1974 m. gegužės pabaigoje Vilniaus salėse, Kalnų parke surengtam festivaliui šį pavadinimą pasiūlė Petras Juodelė, režisieriumi tapo Vidas Aleksandravičius. Jau pirmuosiuose „Skamba skamba kanklių“ koncertuose be dainų ir šokių ansamblių dalyvavo etnografiniai ansambliai. Kurį laiką lygia greta festivalyje dalyvaudavo ir stilizuotą liaudies meną propaguojantys, ir už tradicinės kultūros autentiškumą kovojantys ansambliai.

„Skamba skamba kankliai“ galima vadinti natūraliu priešinimusi sovietinių švenčių, stilizuoto folkloro ir sovietizuotos saviveiklos kultūrinei ideologijai.[reikalingas šaltinis] 1973–1988 metų laikotarpiu miesto žmonėms buvo labai svarbu vėl grąžinti tikėjimą gimtosios kultūros verte, lietuvybės puoselėjimu. Nuo 1979 metų Vilniaus universiteto, Alumnato ir kiti senamiesčio kiemai festivalio metu tampa savotiškais liaudies meno mylėtojų vienkiemiais. Visi atėjusieji gali dainuoti, šokti, šėlti bendrame besilinksminančiųjų sūkuryje. Festivalio koncertai vyksta ir senamiesčio kiemuose, ir koncertų salėse. Kasmet festivalio rengėjai stengiasi „prisijaukinti“ naujas erdves. Taip ilgainiui įsikurta Sereikiškių parke, pamėgta Bernardinų bažnyčios erdvė, Akademinio bei Jaunimo dramos teatrų salės.

„Skamba skamba kankliai“ vyksta paskutiniąją gegužės savaitę. Festivalio trukmė kito. Iš pradžių linksmybės trukdavo vieną dieną (sekmadienis), o po to kasmet keisdavosi, plėsdavosi: nuo trijų dienų iki bemaž visą savaitę trunkančio renginio.

Unikalus ir festivalio rengimo būdas. Vilniuje esančių folkloro ansamblių vadovai suneša idėjas, o po to jau nedidelė iniciatyvinė, labiau patyrusių vadovų grupelė galutinai suformuoja festivalio koncepciją. Daug metų šiam festivaliui yra atidavę Aldona Ragevičienė, Zita Kelmickaitė, Jonas Trinkūnas, Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, Evaldas Vyčinas ir visi be išimties buvę bei esantys Vilniaus folkloro ansamblių vadovai.

Ilgainiui dainų ir šokių ansambliai, vyravę festivalyje iki 1984 metų natūraliai buvo išstumti labai aktyvaus folkloro ansamblių judėjimo ir tvirtėjančių folkloro ansamblių. Dabar šis festivalis puoselėja tradicinio folkloro kryptį, nors yra atviras įvairioms naujovėms.

Užsieniečiai Svečiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 metų svečiai iš užsienio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • „Nalšia“ ir folkloro ansambliai „Saucejas“ (Latvija)
  • „Židan Parazol“ (Slovėnija)
  • „Go’foten“ (Norvegija)
  • Mario Di Pasquale ir Novella Di Nunzio „Zezigrad“ (Italija)
  • Hasmik Baghramyan „Tonatsuyts Folk Theater“ (Armėnija“)
  • „Bozhychi“ (Ukraina)
  • Takamasa Fujima (Japonija)
2022 metų svečiai iš užsienio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • DiaBuBu (Lenkija)
  • Chaonia (Graikija)
  • Banga (Latvija)
  • Nøringen (Norvegija)
  • Babskyj kozačok (Ukraina)
  • From the Devil’s Punchbowl (Airija)
2023 metų svečiai iš užsienio[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dandari (Latvija)
  • Korinda (Vengrija)
  • Vilce (Ukraina)
  • AMER-IMERI (Sakartvelas)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]