Skaitmeninė fotografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fotoaparatas Canon Powershot - a530


Skaitmeninė fotografija yra šiek tiek panaši į tradicinių fotoaparatų fotografija. Skaitmeniniuose fotoaparatuose vietoj tradicinės fotojuostos yra puslaidininkinė šviesai jautri plokštelė, kurioje objektyvas projektuoja vaizdą. Plokštelėje šviesa sukuria elektros krūvius, kuriuos specialus mikroelektroninis įrenginys nuskaito ir paverčia skaitmeniniais signalais. Skaitmeninė informacija yra įrašoma į atminties kortelę. Priklausomai nuo atminties kortelės įrašymo talpos galima įrašyti daugiau ar mažiau nuotraukų.


Nuotraukų formatai[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas BMP[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso vartų tiltas retušuotas su šviesos efektais
Fotoaparato atminties kortelė

Formatas BMP (BitMap Picture) – paprastas ir plačiai naudojamas formatas.

  • BMP formate išsaugomi plokštuminiai (be sluoksnių) vaizdai monochrominiame, indeksuotame, juodai - baltame (ar juodų pustonių) ar spalvotame (modelis RGB) spalvų režime.
  • Formatas nepalaiko daugiau jokių elementų ar skaidrumo.
  • BMP formatas nenaudoja duomenų suspaudimo.

Formatas GIF[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas GIF (Graphic Interchange Format) – labai paplitęs internete, nes čia svarbu mažas failo dydis.

  • GIF failų formatas naudoja 2–256 spalvas.
  • Viena iš spalvų gali būti skaidri, dėl to galima vaizdus dėti vienas ant kito.
  • Saugant failus šiuo formatu, naudojama LZW glaudinimas, kurio dėka failo dydis sumažėja 20–40 %.
  • Yra galimybė nustatyti eilutinį paveikslėlio atkūrimą, t. y. paveikslėlio atkūrimas ekrane vyksta eilutėmis, dėl ko iš anksto galima susidaryti vaizdą apie paveikslėlį; jei jis neaktualus, nutraukti jo pakrovimą. Tai sutaupo peržiūros laiką.
  • Gif formate galima sukurti kadrinę animaciją, kas irgi plačiai naudojama internete.

Formatas JPEG[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas JPEG(Join Photographic Experts group) – vienas iš labiausiai paplitusių formatų.

  • Jis labai plačiai naudojamas internete ir visur kitur, kur reikia nedidelės apimties paveikslėlių.
  • Šis formatas labai stipriai (dešimtimis kartų) sumažina failo dydį, tačiau dėl to nukenčia iliustracijos kokybė.
  • Akis gali ir nepastebėti pakitimų, tačiau kokybė prarandama visuomet.
  • Dėl šios priežasties darbinių paveikslėlių nerekomenduojama išsaugoti šiuo formatu.
  • Išsaugant JPEG formatu, galima keisti suspaudimo laipsnį.
  • Efektyviausiai kompresija veikia neryškias, išplautas sritis, kuriose nėra kontrastiškų perėjimų.
  • Todėl rekomenduojama jpeg formatu iš - saugoti pilkų atspalvių (Grayscale), RGB ar CMYK – paveikslėliai su visa spalvų skale.
  • Taikant „progresyvinį“ suspaudimą, galima gauti internete palaipsnį paveikslėlio pasirodymą, panašiai, kaip gif formato atveju.
  • Formatas jpeg nepalaiko jokių daugiau elementų (sluoksnių, papildomų kanalų) ir negalimos skaidrios sritys.

Formatas PNG[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas PNG (Portable Network Graphics) - egzistuoja dviejų tipų PNG-8 ir PNG-24.

  • Png-8 kaip ir „pakeičia“ jau senstelėjusį Gif formatą, praktiškai dubliuoja jo savybes, nors čia taikomas geresnis suspaudimo mechanizmas.
  • Png-24 formatas gali išsaugoti vaizdus RGB spalvų režimą. Be to palaiko pusiau skaidrias sritis (gif to nepalaiko). Tačiau failai PNG-24 yra žymiai didesni, nei Jpeg, todėl šis formatas nėra plačiai naudojamas.

Formatas TIFF[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas TIFF (Tagged Image File Format) – profesionalus formatas, pirmiausia dėl to, kad išlaiko aukščiausios kokybės vaizdus.

Tiff formatas palaiko bet kokius spalvinius režimus, į jį galima papildomai įtraukti alfą - kanalus, taip pat išsaugo vieną vektorinį kontūrą (tai svarbu maketuojant). Failus galima išsaugoti be suspaudimo arba pasirinkti siūlomus glaudinimo algoritmus;

  • LZW – suglaudina failus 20–40 % neprarandant informacijos;
  • ZIP – integruotas Zip archyvatorius suglaudina failą 30–50 % neprarandant informacijos;
  • JPEG – integruotas Jpeg algoritmas leidžia išsaugoti visas tiff formato galimybes ir jpeg su - spaudimo laipsnį, tačiau prarandama informacija ir pablogėja kokybė;
  • CCITT – algoritmas naudojamas dvispalviams vaizdams išsaugoti, perduodant informaciją faksu.

Formatas PSD[taisyti | redaguoti kodą]

Formatas PSD (PhotoShop Document) – specifinis Adobe programos formatas, leidžiantis išsaugoti idealios kokybės visus vaizdų elementus, kurie buvo sukurti programa.

  • Faile absoliučiai galima viską redaguoti, todėl šis formatas programoje Photoshop yra rekomenduotinas kaip „darbinis“.

Dėl Adobe Photoshop programos lyderystės redaguojant taškinę grafiką, jos „gimtasis“ psd formatas yra atpažįstamas kitų programų.

  • Kitose taškinės grafikos redaktoriuose failus galima atidaryti ir išsaugoti „papildomu“ psd formatu.

Šaltinis: Kompiuterinės grafikos paskaitos VU

Commons-logo.svg Vikiteka: Skaitmeninė fotografija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka