Skaidinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Skaidinysmatematikoje naudojamas terminas, apibūdinantis kažko suskaidymą į dalis. Pavyzdžiui, intervalo [a, b] realiųjų skaičių tiesėje yra baigtinė seka

a = x0 < x1 < x2 < … < xn = b.

Skaidiniai naudojami Rymano integralo, Rymano-Stieltjeso integralo ir reguliuojamo integralo teorijose. Konkrečiai, atsižvelgiant į smulkesnius tam tikro intervalo skaidinius, jų tinklelis artėja prie nulio, o Rymano suma, pagrįsta tam tikru skaidiniu, artėja prie Rymano integralo.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ghorpade, Sudhir; Limaye, Balmohan (2006). A Course in Calculus and Real Analysis. Springer. p. 213. ISBN 9780387364254.