Skėtinė žvynabudė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Macrolepiota procera
Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera)
Skėtinė žvynabudė (Macrolepiota procera)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Grybai
(Wikispecies-logo.svg Fungi)
Skyrius: Papėdgrybūnai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycota)
Klasė: Papėdgrybiai
(Wikispecies-logo.svg Basidiomycetes)
Eilė: Agarikiečiai
(Wikispecies-logo.svg Agaricales)
Šeima: Pievagrybiniai
(Wikispecies-logo.svg Agaricaceae)
Gentis: Žvynabudė
(Wikispecies-logo.svg Macrolepiota)
Rūšis: Skėtinė žvynabudė
(Wikispecies-logo.svg Macrolepiota procera)
LogoIF.png Index Fungorum

Skėtinė žvynabudė (lot. Macrolepiota procera) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, žvynabudžių (Macrolepiota) genties grybų rūšis.

  • Augimo vieta

Spygliuočių, mišrieji miškai, pamiškės, pakelės, atviros vietos.

  • Augimo laikas

Vasara, ruduo.

  • Pagrindiniai požymiai

Kotas be išnaros, vienas didžiausių lakštabudinių grybų.

Vienas didžiausių kepurėtųjų grybų, kepurėlė iki 30 cm skersmens ir didesnė, jauna kiaušinio formos, ovališka, senesnių grybų paplokščia, jaunų paviršius lygus, greitai tampa šiurkštus, sutrūkinėjęs, vėliau - rudai žvynuotas. Lakšteliai balti, vėliau - kreminiai, iki 3 cm pločio. Kotas 10–35×1–4 cm, su smulkiais pilkai rudais žvyneliais, dideliu baltu žiedu, pamatinėje dalyje gumbiškai sustorėjęs, be išnaros, kas būdinga musmirėms. Trama balta, puri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos 12,5–18×9–11 μm.

Būdingi požymiai: dideli, mėsingi, žvynuoti vaisiakūniai, auga tik spygliuočių miškuose, dažniau pušynuose.

Dygsta pavieniui, grupelėmis. Noriai renkama. Ypač skani kepta svieste. Nerenkama pakelėse, nes galima apsinuodyti joje susikaupusiais teršalais.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 206 psl.


Commons-logo.svg Vikiteka: Skėtinė žvynabudė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka