Sivertas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sivertas, Sv – tai išvestinis SI sistemos matavimo vienetas, kuriam 1979 m. suteikta švedų mokslininko R.M. Siverto, tyrusio radiacijos poveikį gyviems organizmams, pavardė.[1] Sivertais matuojama jonizuojančiojo spinduliavimo lygiavertė dozė – kokiu radiacijos kiekiu buvo apšvitintas žmogus ar kitas organizmas. Nesisteminis lygiavertės dozės vienetas yra vadinamasis biologinis rentgeno ekvivalentas arba REM (Roentgen equivalent man, rem): 1 Sv = 100 rem arba 1 rem = 0,01 Sv.

Kadangi sivertas yra labai didelis dozės dydis, patogiau naudoti kartotinius jo vienetus – milisivertus (mSv, tūkstantoji siverto dalis), mikrosivertus (µSv, milijoninė siverto dalis), nanosivertus (nSv, milijardinė siverto dalis). Kalbant apie radiacinį foną, vietoje seniau plačiai vartotų mikrorentgenų per valandą dabar yra naudojami mikro arba milisivertai per valandą. Sąryšis tarp jų toks: 1 Sv = 100 rentgenų, 1 mSv = 100 milirentgenų, o 1 µSv = 100 mikrorentgenų.

Tiek gamtinė, tiek ir dirbtinė radiacija (jonizuojančioji spinduliuotė) žmoniją veikia nuo neatmenamų laikų. Prie gamtinio radiacinio fono, supančio mus visur bei kintančio priklausomai nuo geografinės vietovės, žmogus yra prisitaikęs. Tuo tarpu dirbtiniai radiacijos šaltiniai yra sukurti žmogaus ir yra naudojami moksle, medicinoje, žemės ūkyje, pramonėje.

Apšvitos dozės[taisyti | redaguoti kodą]

Paprastai žmogaus per metus gaunama apšvitos dozė yra tik 2–3 mSv. Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 mSv. Šį skaičių sudaro:

  • medicininės diagnostinės procedūros – apie 0,55 mSv (apie 21 proc.),
  • radioaktyviosios radono dujos, esančios patalpų ore ­– apie 1 mSv (apie 38 proc.),
  • radionuklidai, esantys grunte ir aplinkos ore – apie 0,7 mSv (apie 27 proc.),
  • radionuklidai, esantys maiste – 0,2 mSv (apie 8 proc.),
  • radionuklidai geriamajame vandenyje – iki 0,1 mSv (apie 4 proc.),
  • metinė apšvitos dozė iš kitų šaltinių (2 proc.).

Pavyzdžiui, radionuklidai, patekę į aplinką iš įprastinėmis sąlygomis eksploatuojamų branduolinės energetikos objektų neviršija 0,001 mSv (0,04 proc.) per metus, o populiaraus skrydžio lėktuvu iš Vilniaus į Londoną ir atgal metu keleivis patiria apie 0,025 mSv apšvitą. Darant danties šaknies rentgeno nuotrauką gaunama 5–10 mSv dozė. Sveikai gyvenantis žmogus per metus iš natūralių šaltinių iš viso gauna nuo 1 iki 10 mSv dozę, priklausomai nuo jo gyvenamos aplinkos.

Vienkartinių radiacijos dozių poveikis žmogaus organizmui (JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis):[2]

  • 50–100 mSv dozė paveikia cheminius procesus kraujyje.
  • 500 mSv po kelių valandų sukelia pykinimą.
  • 700 mSv sukelia vėmimą.
  • Nuo 750 mSv per 2–3 savaites po apšvitos nuslenka plaukai.
  • 900 mSv sukelia viduriavimą.
  • 1 000 mSv (vienas sivertas) pažeidžia kraujagysles ir sukelia hemoragiją.
  • 4 000 mSv pažeidžia kaulų čiulpus, per dviejų mėnesių laikotarpį gali sukelti mirtį, jeigu nesuteikiama medicininė pagalba.
  • 10 000 mSv pažeidžia žarnyno sieneles, sukelia vidinį kraujavimą ir mirtį per 1–2 savaites.
  • 20 000 mSv pažeidžia centrinę nervų sistemą, žmogus netenka sąmonės per kelias minutes, o per artimiausias valandas ar dienas jį ištinka mirtis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]