Sistano baseinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sistano ir Helmando upės baseinas

Sistano baseinas – nenuotakus baseinas pietvakarių Afganistane ir rytų Irane, daugiausia Didžiojo Chorasano krašte. Baseiną sudaro nuo Hindukušo tekančios upės (Farahrudas, Helmandas, Arghandabas, Chašas, Harutas), užsibaigiančios laikinuose ežeruose, šlapynėse ir druskožemiuose (hamunuose). Senovėje šie telkiniai sudarė vientisą Hamuno ežerą. Dabar iš jo likę Puzako, Sabari, Helmando ežerai. Likusią tektoninės įdubos dalį daugiausia dengia Dašti Margo dykuma.

Sistano baseine vandens lygis nepastovus – pastaraisiais dešimtmečiais ežerai (hamunai) išdžiūsta visiškai, nors seniau būta metų, kai potvyniai užliedavo dideles teritorijas. Dėl dabartinių sausrų nebeįmanoma žemdirbystė, todėl kraštas apleidžiamas.

Senovėje Sistano baseinas buvo svarbi gyvenama teritorija. 4 tūkstantmetyje pr. m. e. čia buvo svarbus miestas, kurio archeologinė vietovė dabar vadinama Šahre Suchetehu. Chadžė kalne rasta zoroastristų ugnies šventykla. Taip pat yra irigacinių sistemų liekanų. Dabar svarbiausi Sistano baseino miestai – Zarandžas, Zabolis, Farahas.