Sirano de Beržerakas

Sirano de Beržerakas (Cyrano de Bergerac) – 1897 m. Edmond Rostand pjesė, paremta Sireno de Beržerako gyvenimo istorija. Spektaklis susideda iš penkių veiksmų, pirmieji keturi vyksta 1640 m. Prancūzijoje, paskutinysis – 1655 m.

Spektaklio premjera įvyko 1897 metų gruodžio 28 d. Paryžiaus „Port Saint Martin" teatre. Pjesės pastatymas buvo suvaidintas 400 kartų. Paskutinį kartą spektaklis statytas Lietuvoje Šiaulių dramos teatre, kurio premjera įvyko 2008 m. gruodžio 12 d.

Sirano de Beržerakas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Pjesė

Sirano – jaunas karys ir poetas, kilęs iš pietvakarių Prancūzijos Gaskonijos regiono. Paryžiuje tarnauja vienoje iš šio regiono kilusių bajorų, pėstininkų kuopoje, kurioje jis laikomas geriausiu. Jis gyvena poezija ir literatūra, nuolat rašo ir kuria. Galima būtų pamanyti, kad jis yra visų geidžiamiausias, bet deja, jo neregėtai didelė nosis išsklaido visas viltis būti mylimam. Jis slapta yra įsimylėjęs savo pusseserę Magdeleine Robin, Paryžiaus aukštuomenės sofistikuotą gražuolę, žinomą pagal savo pravardę Roksana (Roxane).

1-as veiksmas : Vaidinimas Burgundijos rūmų teatre

1640 m. Paryžiuje. Įvairiausio plauko publika renkasi „Burgundijos rūmų teatre“ (Hôtel de Bourgogne), kur planuojama vaidinti pjesę ,,Kloriza’’(La Clorise). Būriuojasi: kariai, ponaičiai, ilgapirščiai, ir kita marga kompanija. Tarp žiūrovų Roksana (Roxane), aukštuomenės gražuolė. Jos žavesiui neatsispiria ne vienas vyras: Kristijonas de Neuvilette (Christian de Neuvilette) – jaunas bajoras, slapta ją mylintis; įtakingas kariuomenės pulkininkas grafas Gišas (comte de Guiche); taip pat, Valvertas viskontas (vicomte de Valvert), mylintis Roksaną ir ketinantis ją priversti ištekėti už kito bajoro.

Šio vakaro pjesės pagrindinis aktorius – Monfleri (Montfleury), pradeda vaidinimą, bet staiga jo pasirodymą nutraukia ką tik pasirodęs Sirano. Pastarasis primena kad, dėl neaiškios tarp jųdviejų priežasties, jis yra jam uždraudęs viešai vaidinti Paryžiuje. Viskontas Valvert įsiterpia, skatinant aktorių Montfleury nekreipti dėmesio ir tęsti pasirodymą. Jo žodžiai perauga į priekabiavimą prie Sirano nosies dydžio, į ką Sirano atsako ilgu improvizuotu eilėraščiu savo pačio nosies garbei (plačiai žinomas kaip ,,nosies tirada"). Provokacijai besitęsiant, Sirano ištraukia špagą prieš viskontą, ir toliau deklamuodamas improvizuotą eilėraštį, nugali jį dvikovoje. Publika palaiko Sirano. Pjesės pasirodymas nutrauktas.

Tą patį vakarą Sirano sužino, kad kitą dieną jį kviečia susitikti Roksana. Apimtas džiaugsmo, Sirano išeina su ketinimu palydėti savo draugą poetą Linierą (Lignières) namo, kuris praneša, kad pastarojo pakeliui laukia 100 banditų, besikėsinančių į jo gyvybę.

2-as veiksmas : Poetų užeiga

Anksti rytą Sirano ateina į gero draugo Ragno (Raguenaux) puikaus konditerio, bet prasto poeto kepyklėlę.  Laukia Roksanos ir rašo jai prisipažinimo meilėje laišką. Praeitą naktį pats vienas nugalėjo banditus, ir apie tai nuo pat ryto visame Paryžiuje yra kalbama ir diskutuojama. Berašant laišką aplink Sirano susirinkę poetai godžiai valgo Ragno pyragus ir klausosi jo naujosios poemos apie migdolinius pyragėlius. Pagaliau ateina Roksana, lydima kameretės. Besaikiai poetai išvaromi klausytis eilių į kitą erdvę. Susitikimas prasideda bendrais vaikystės prisiminimais atostogaujant Gaskonijos Beržerako miesto dvare, kol galiausiai pokalbis išvirsta į meilės prisipažinimą jaunam baronui, Kristijanui de Neuviletu, su kuriuo ji dar nėra formaliai susipažinusi, bet pastebėjusi jį per įvairius aukštuomenės renginius. Šis, kaip tik įsidarbino Sirano Gaskonijos Kadetų kuopoje (compagnie de Cadets de Gascogne). Ji prašo Sirano pagalbos ir globos savo mylimajam, mat ji bijanti pašaipų dėl jo ne Gaskonietiškos kilmės. Roksana tikisi, kad Sirano parems jį prieš savo karininkus ir apsaugos Kristijaną.

Neišduodamas savo širdies skausmo Sirano sutinka. Išeidama Roksana žavisi jo narsa nugalint šimtą banditų, tačiau Sirano atsako, kad jam narsumo daug daugiau prireikė per šį pokalbį.  

Vėliau kepyklėlėje pasirodo grafas Gišas, ir taip pat jį formaliai sveikina už vakaro dvikovą ir banditų nugalėjimą, ji jam siūlo tapti „jo žmogumi“ (tuo metu panašus klientelizmas būdavo normalus). Sirano atsisako, paaiškindamas, kad jam už viską yra brangiausia laisvė.

Dar vėliau pasirodo kuopos kariai ir jų kapitonas Karbonas (Carbon de Castel-Jaloux), visi giriantys bičiulį Sirano už vakarykštę pergalę. Ateina ir Kristianas, nieko nežinantis, bet suprantantis, kad šioje kuopoje pagarba užsitarnaujama drąsa. Nieko geriau nesugalvojęs Kristianas provokuoja Sirano, priekabiaudamas prie jo nosies. Sirano bando suvaldyti savo pyktį, bet neatlaiko ir priverčia visus išeiti iš kepyklėlės. Visi išgarma manydami, kad jaunajam Kristianui tai paskutinė gyvenimo akimirka. Visiems išėjus, vyrai išsiaiškina padėtį: Roksana yra kultūringa gražuolė, ji tikisi, kad jos mylimasis būtų poetas, mokantis gražiai kalbėti apie meilę. O Kristijonas paprastas karys, ją be abejo nuvils per sekundę. Sirano jam sako, kad Roksna laukia prisipažinimo meilėje, ir jam įduoda savo paruoštą laišką. Kristijonas sutinka, negalvodamas kad šis laiškas buvo Sirano meilės išpažintis Roksanai.

3-as veiksmas : Roksanos bučinys

Roksana išsiruošia į susitikimą ir pakeliui sutinka Sirano. Mergina dalinasi džiaugsmu, mylimojo iškalba ir išmintimi. Jiems bekalbant pasirodo de Gišas, Sirano pasislepia. De Gišas paskelbia išvykstantis į karą. Gražuolė Roksana, jį pergudraudama, pasiūlo palikti Sirano ir Kristiano kuopą Paryžiuje. Tuo metu Kristianas pareiškia Sirano, kad nuo šiol kalbės tik pats, deja, Roksana atmeta Kristiano meilės sapaliones. Bandydamas išpirkti kvailystę Kristianas atkartoja Sirano rimuojamas eiles po balkonu. Supratęs, kad viskas tik blogėja, de Beržakas prabyla nuosavu balsu. Eilės taip užburia jaunuolę, kad ji sutinka būti pabučiuota. Gražuolis Kristianas užlipa į mylimosios balkoną.

Tuo metu ateina vienuolis nešinas de Gišo žinute, kurioje rašoma, kad šią naktį jis aplankys Roksaną. Ji garsiai perskaito laišką, jį perkurdama, kad reikia mylimuosius sutuokti. Kapucinas sutinka suteikti Kristianui ir Roksanai santuokos sakramentą. Sirano pasilieka sargyboje prie namų durų ir išgirdęs ateinant de Gišą, apsimetęs pamišėliu, bando jį sulaikyti iki tos akimirkos, kai jaunavedžiai pasirodo prieangyje su palyda. Tuo metu Sirano atskleidžia savo tapatybę ir leidžia karininkui suvokti kas įvyko. Įtūžęs de Gišas išsiunčia vyrus į karą. Nuotaka meldžia Sirano apsaugoti jaunikį nuo visų nelaimių. 

4-as veiksmas : Kadetai gaskoniečiai

Mūšio laukas, Sirano grįžta išsiuntęs laišką. Badaujantys ir išvargę vyrai džiuginami Sirano ir jo linksmybėmis. Tuo tarpu de Gišas puikuojasi savo pasiekimais prieš ispanus, norėdamas atkeršyti jaunuoliams, siunčia juos tiesiai į priešakines linijas. Kristianas praneša Sirano, kad nori parašyti paskutinįjį laišką žmonai, tuo tarpu Sirano prisipažįsta, kad jis jau parašęs ne vieną, tame tarpe ir paskutinįjį. Netikėtai pasigirsta varpeliai ir dundesys, horizonte pasimato karieta, kuriai privažiavus iš jos iššoka Roksana. Ji savo žavesiu sugebėjo pergudrauti ispanus ir prasiveržti pro priešakines linijas. Deja, neišvengiamai artėja priešas, bet įsimylėjėlei tai nesvarbu ir ji vis viena nusprendžia likti su būriu. Kariškių laukia dar vienas siurprizas – karietos vežėjas Ragno vežantis gausybę valgių. De Gišas, sužinojęs, kad jo mylimoji nusprendžia likti, prisijungia prie kadetų būrio. Roksana prisipažįsta Kristianui, kad per laiškus pamilo labiau už viską jo vidų ir jai nebesvarbi išorė. Tai suvokęs Kristianas perduoda Sirano, kad nebėra mylimas ir pats turi prisipažinti Roksanai meilėje. Kalbėdamas su Roksana Sirano suvokia, kad yra mylimas vidumi, o išorė iš ties nesvarbi. Tuo metu kadetai įneša mirtinai pašautą Kristianą. Raudanti gražuolė išvežama, kadetai stoja į kovą.

5-as veiksmas : Sirano laikraštis

Po penkiolikos metų moterų vienuolyne apsigyvenusi Roksana gedi savo vyro. Kiekvieną šeštadienį pas ją atvyksta Sirano ir praneša savaitės naujienas. Bevaikštant seserys pamato, kad Roksana sulaukusi naujų svečių – tai kunigaikštis de Gišas, prie kurio vėliau prisijungia Le Bre, kuris praneša, kad Sirano yra labai sublogęs. Staiga išdygęs Ragno taip pat yra nešinas žinia, jis radęs Sirano pritrenktą pliauska ir parsinešęs jį namo. Regno ir Le Bre išbėga slaugyti draugo, o tuo tarpu, pats Sirano atvyksta pas Roksaną. Jis nenori praleisti paskutiniojo, tradicinio vakaro, apie kurio lemtį Roksana nieko neįtaria. Vakarėjant de Beržakas paprašo perskaityti paskutinį jos mylimojo laišką. Jam beskaitant gražuolė supranta, kad tikrasis jos mylimasis visą laiką buvo Sirano. Deja, bet ir jam ateina metas iškeliauti ir prie grįžusių draugų bei Roksanos Sirano de Beržakas kaunasi paskutiniam mūšyje prieš mirtį, kurios jis neįveikia.

Pagrindiniai veikėjai

• Sirano de Beržerakas (Cyrano de Bergerac) – poetas ir kareivis
• Kristianas de Neviletas (Christian de Neuvillette) – kadetas
• Roksana (Roxane) – Sireno pusseserė ir mylimoji
• Ragno (Ragueneau) – virėjas, konditeris, ir poetas
• Lebretas (Le Bret) – Sirano draugas
• Kapitonas Karbonas de Kastelas (Carbon de Castel-Jaloux)
• Ligneras (Lignière)
• Vikontas de Valveras (Vicomte de Valvert)
• Monfleri (Montfleury) – aktorius

Nuorodos

• Spektaklio recenzija