Simploka
Simploka (gr. symplokē – supynimas) - anadiplozė; stilistinė figūra, anaforos ir epiforos junginys – tų pačių arba panašiai skambančių žodžių pakartojimas gretimų frazių, jų dalių, poezijos eilučių pradžioje ir pabaigoje (pvz., „ar tu manęs nepažįsti, ar tu savęs nepažįsti?“).[1] Simploka vartojama poezijoje, prozoje, tinka patetiškiems retoriniams klausimams (subjekcijai) monologinėje kalboje.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Simploka
- ↑ simploka(parengė Regina Koženiauskienė). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).
|
Šis su literatūra susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |