Simonas Petliūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Simonas Petliūra
ukr. Си́мон Васи́льович Петлю́ра
Gimė 1879 m. gegužės 17 d.
Poltava
Mirė 1926 m. gegužės 26 d. (47 metai)
Paryžius
Palaidotas (-a) Monparnaso kapinėse
Pareigos Ukrainos prezidentas
Partija Ukrainos socialdemokratų darbininkų partija
Vikiteka Simonas Petliūra
Parašas

Simonas Petliūra (ukr. Си́мон Васи́льович Петлю́ра, 1879 m. gegužės 17 d. Poltavoje – 1926 m. gegužės 26 d. Paryžiuje) – Ukrainos Respublikos politinis ir karinis veikėjas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1902 m. baigė Poltavos teologijos seminariją. Nuo 1900 m. susidomėjo darbininkų judėjimu, buvo įstojęs į Socialistų revoliucionierių partiją, vėliau tapo vienu iš Ukrainos socialdemokratų partijos steigėjų. Iki Pirmojo pasaulinio karo dirbo žurnalistu, prasidėjus karui – Zemstvų ir miestų sąjungoje, organizavo pagalbą kariuomenei ir karo pabėgėliams. 1915 m. paimtas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 11-ojoje divizijoje.

Nuo 1917 m. – Ukrainos socialdemokratų darbininkų partijos lyderis, 1917 m. kovo mėn. – vienas iš Ukrainos Liaudies Respublikos steigėjų, Centrinės Rados organizatorių ir vadovų, keletą mėnesių buvo karo ministru. 1918 m. sausio mėn. – pasipriešinimo bolševikų invazijai iš šiaurės ir baltagvardiečių denikininkų okupacijai iš pietų organizatorius. Atamanui Skoropadskiui užėmus valdžią, buvo opozicijoje, vėliau organizavo sukilimą prieš Skoropadskio diktatūrą.

19181920 m. – Ukrainos liaudies respublikos direktorijos pirmininkas, nuo 1919 m. vasario 10 d. – Ukrainos prezidentas. Jo valdymo metais Ukrainoje kilo žydų pogromai, kuriuose buvo nužudyta apie 100 000 žmonių.

1920 m. bolševikams užėmus Ukrainą, su armijos likučiais emigravo į Lenkiją, buvo globojamas J. Pilsudskio, bet po 1921 m. Rygos taikos tarp Tarybų Rusijos, Tarybų Ukrainos ir Lenkijos 1924 m. išvyko į Vengriją, Austriją, Paryžių, kur žydų anarchisto ir KGB agento Šalomo Švarcbardo buvo nužudytas už tai, kad netrukdė žydų pogromams Lvove. Palaidotas Monparnaso kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Petliura Simon (Simonas Petliūra). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 85 psl.