Simonas Berentas
Simonas Berentas (lenk. Szymon Berent, 1585 m. Braunsbergas, dab. Branevas, Lenkija – 1649 m. gegužės 16 d. ten pat) – SJ, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kultūros veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Prūsų kilmės. Nuo 1600 m. jėzuitas. 1602-1611 m. mokėsi Vilniaus, Braunsbergo ir Nesvyžiaus kolegijose.
Braunsbergo kolegijoje 1614-1617 m. dėstė filosofiją, 1619-1621 m. Vilniaus akademijoje dėstė hebrajų kalbą, matematiką ir moralės teologiją. Garsėjo kaip pamokslininkas. Dirbo Lietuvos didžiojo kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos dvare (1626-1634 m. kapelionas), vėliau buvo karalaičio Aleksandro Karolio Vazos nuodėmklausiu. 1641-1646 m. popiežiaus seminarijos prefektas Braunsberge.
Braunsberge išleido anoniminius kūrinius: „Jėzaus vardo litanija“ (lot. Litaniarium de Nomine Jesu… 8 balsams, 1638 m.), „Palaimintosios Mergelės Marijos litanija“ (Litaniarium Lauretanarum de B. Virgine Maria… 8 balsams, 1639 m.); abu leidiniai dingę.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Simonas Berentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 80 psl.