Silikva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Joviano silikva (363-364 m.; masė – 2,02 g
Konstantino III 1,86 g silikva, kaldinta 408-411 m. Tryro monetų kalykloje.

Silikva – maža plona sidabrinė romėnų moneta, kaldinta nuo IV a.

Žodis siliqua kilęs iš siliqua graeca 'saldžiosios ceratonijos sėkla'. Šios sėklos buvo naudojamos kaip svorio matas, lygus 1/6 skrupulo (0,19 g arba 1,1728 Romos svaro). Šiuolaikinis terminas silikva aprašo įvairias sidabrines monetas, kurių vertė yra 1/24 auksinio solido (kuris lygus 1/72 Romos svaro). Senovės Romoje auksas buvo apie 14 kartų brangesnis už sidabrą, vadinasi silikva vadinamos gryno sidabro monetos masė turėjo būti 2,7 g.

Tiesa, silikvomis vadino ir Konstantino leistas monetas, kurių pradinė masė buvo 3,4 g arba vėlesnes Konstancijaus II sidabrines monetas, svėrusias 2,2 g ir kartais vadinamas lengvosiomis silikvomis.

Žodis silikva yra patogus šiuolaikinis terminas, kadangi to meto terminas, kuriuo vadino tokias monetas, iki šiol nėra žinomas. Todėl plonos sidabrinės monetos, kaldintos iki VII a. ir svėrusios 2 – 3 g, pagal numizmatų susitarimą vadinamos silikvomis.


Commons-logo.svg Vikiteka: Silikva – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka