Sigirija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sigirija
Viena iš freskų ant Sigirijos sienų

Sigirija − buvęs pirmo tūkstantmečio Azijos miestas, įsikūręs 370 metrų aukštyje (1193 m virš jūros lygio), 165 km nuo Šri Lankos sostinės Kolombo.

Sigirija − tai gigantiška monolitinė uola, ant kurios viršūnės pastatyta tvirtovė. Sigirija išvertus iš sinhalų kalbos reiškia Liūto nasrai („sinha“ − liūtas, „girija“ − nasrai). Sigirija buvo taip pavadinta, kadangi vienintelis kelias, vedantis į šį miestą buvo iškalti liūto nasrai.

Visas Sigirijos miesto kompleksas susideda iš kalno, iškilusio virš jį supančios plokštumos, ir dviejų kvadratinių, apsuptų vandens griovių bei pylimų teritorijų, kuriose įrengti vandens parkai: rytuose − 90 ha ir vakaruose − 40 ha plote. Vakarinių apylinkių vandens sodai suplanuoti simetriškai, o aukščiau esantys akmens sodai − asimetriškai. Šis vandens sodas demonstruoja vieną iš sudėtingiausių pasaulyje tų laikų hidraulinių technologijų. Paviršiaus drenažą, sodų aprūpinimą vandeniu, vėsinimo sistemą, tėkmę rekreaciniuose vandens telkiniuose kontroliuoja makro ir mikro hidraulikos. Makro sistema susidarė iš Sigiri Maha − dirbtinio ežero su 12 km užtvanka, kuriame vanduo tekėjo į pietus nuo uolos, bei daugybės vandens griovių. Mikro lygyje − vandens kontrolės sistema uolos viršūnėje bei įvairiuose jos lygiuose horizontalūs bei vertikalūs drenažo vamzdžiai įrėžti uoloje bei po žeme esantis vamzdynas, sudarytas iš daugybės cilindrinių degto gryno molio vamzdžių. Uolos viduje esantis miniatiūrinis vandens sodas susideda iš vandens paviljonų, baseinų, cisternų, vandens kiemų, vamzdynų bei specialių vandens takų. Tokia vandens apsuptis turėjo veikti tarsi vėsinimo sistema.

Didžiausias vandens parkas, esantis šalia uolos, turi centrinę salą, apsuptą vandens bei sujungtą su pagrindine terasa. Vanduo sode yra keturiuose L formos baseinuose, sujungtuose povandeninių vamzdynų skirtinguose gyliuose, efektingai sukuriant įvairius vandens lygius. Vakaruose esantis baseinas padalintas į didesnį maudymosi baseiną su tuneliu ir laiptais, vedančiais prie jo, bei mažesnį su centre esančiu akmeniu, ant kurio buvo pastatytas plytinis paviljonas. Fontanų parkas yra įsikūręs dviejuose lygiuose. Vakarinė dalis turi du ilgus, gilius baseinus su sekliomis vingiuojančiomis srovėmis, įtekančiomis į baseinus, grįstus marmuru. Po žeme esančiame vamzdyne veikiamos spaudimo srovės tekėdamos pro specialias klinčių lentutėse išpjautas simetrines skylutes trykšta įspūdingais fontanais. Šie fontanai iki šių dienų veikia lietingų sezonų metu (lapkričio−sausio mėnesiais).

Sigirija dėl savo įspūdingumo, nepriekaištingo išplanavimo bei sudėtingų to meto naudojamų technologijų vertinama kaip vienas iš Antikinio pasaulio stebuklų.

Šiandien Sigirija gausiai lankoma turistų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sigirijos įkūrėjas Kasiapas nužudė savo tėvą − karalių Dhatuseną bei pasinaudojęs proga, kol jo vyresnysis brolis Mogallana − teisėtas sosto paveldėtojas − tarnavo armijoje, užgrobė karaliaus Anuradhapura sostą. Bėgdamas nuo armijos karalius Kasiapas pasislėpė Sigirijos kalno papėdėje esančiose džiunglėse. Čia, kalno viršūnėje, apie 473480 m., jis įsikūrė sau rūmus, į kuriuos pakilti galima buvo tik specialiai uoloje iškirstais laiptais, o kalno papėdėje sau ir savo ištikimiems tarnams pastatė miestą su trykštančiais fontanais, baseinais ir sodais. Uolos viršūnėje įrengta 12 terasų, kurios pastatytos iš akmenų bei pritaikytos prie nelygios uolos viršūnės ir sudarė laiptuotą paviršių. Iki šiol nežinoma, kokiu būdu tiek daug akmenų buvo sunešta į tokį aukštį, kadangi net ir šiais technologijų laikais tai būtų pakankamai sudėtinga užduotis. Viena iš terasų pritaikyta baseinui, kuris lietingo sezono metu prisipildo lietaus vandeniu. Čia atsiveria vaizdas į tankias džiungles ir tvenkinius, miesto vandens, akmenų bei terasų sodus, atskirtus vandens grioviais. Tačiau Kasiapo brolis Mogallana nepasidavė: jis nužudė Kasiapą ir atsiėmė pasisavintą sostą. 945 m. Mogallana buvo karūnuotas karaliumi ir grąžino sostą Anuradhapurai, kuris karaliavo dar 18 metų. Laikui bėgant Sigirijos kalnas buvo vis labiau apleidžiamas, jame apsigyveno vienuoliai, tačiau vėliau buvo visai nebenaudojamas, todėl čia nedaug išlikusių to meto ženklų. Čia išlikę vieninteliai senovės Sigirijos karalystės pasaulietinio meno kūriniai − freskos, kuriose pavaizduotos ore plazdančios pusiau apsinuoginusios moterys − karaliaus žmonos. Šiai dienai išliko tik septyniolika šių freskų iš 500. Net ir praėjus 15 amžių jos išliko spalvingomis ir nuostabiomis bei laikomos pasaulio kultūros šedevru. Užkopus į kalną, apstulbina Veidrodžio siena, kuri tebespindi taip pat, kaip ir prieš daugelį amžių, kai buvo ką tik sukurta. Sigirijos istorija remiasi vienuolių, po Kasiapo mirties apsigyvenusių Sigirijos kalne, rankraščiais, raižytais ant akmens plokštelių.

1982 m. Sigirija įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.


UNESCO vėliava UNESCO pasaulio paveldas
Objekto nr. 202
(anglų k.)(prancūzų k.)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Sigirija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka