Siesikų pilis

Siesikų dvaras
Siesikų pilis
Vieta	Siesikai
Įkurtas	XVI a.
Rūmų stilius	Renesansas
Bajorų giminės	Daumantai Siesickiai (XVI a.-1713) Radvilos (1713-1745) Daugėlos (1745-1940)
Pastatų būklė	restauruojamas
Savininkas	Ukmergės rajono savivaldybė

Siesikų pilis – XVI amžiaus rezidencinė pilis Ukmergės rajone netoli Siesikų ant Siesikų ežero kranto, Daumantų-Siesickių dvaras. Siesikų dvaro sodybą sudaro 5 pastatai (rūmai, „akademija“ vadinama mokykla, spirito varykla, svirnas, paukštidė) ir parkas. Pilis yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje nuo Renesanso epochos išlikusių statinių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilį pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis (miręs 1517 m.). Renesansinio stiliaus pilis buvo dviejų aukštų, stačiakampė, su 2 cilindriniais ir 1 kiek vėliau pristatytu keturkampiu bokštu kampuose. Pilies gynybą stiprino iš trijų pusių iškasti grioviai, kurie jungėsi su ežeru. XVII–XVIII a. aplink pilį buvo pasodintas didelis parkas.

1704 m. švedų kariuomenė rūmus nusiaubė ir padegė. Po Mykolo Daumanto-Siesickio mirties 1713 m. Siesikų dvaras, kaip Marijonos Siesickaitės (m.1736) kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Antanui Radvilai.

1745 m. Siesikų dvarą nusipirko Konstantinas Daugėla (1700–1770). Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m.

1820–1845 m. pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą. Rūmai įgavo klasicistinių bruožų. Buvo palikti tik du bokštai, pastatytos klasicistinės arklidės ir grūdų sandėlis. Dominyko Daugėlos laikais Siesikų pilis garsėjo senomis kolekcijomis (paveikslų, lietuviškų dievybių skulptūrų), rankraščių rinkiniais, numizmatikos, porceliano, sidabro dirbinių, archeologine bei ginklų kolekcijomis.

Iki 1914 m. Daugėlų bibliotekoje buvo apie 5000 knygų. Dar 1939 m. prie didžiųjų rūmų stovėjo 7 patrankos. Archyvai bei meno kolekcijos dingo Pirmojo pasaulinio karo metu, likę vertingi daiktai buvo išgrobstyti ar išvežti po 1940 m.

1904 m. pastatytas neoklasicistinio stiliaus pastatas, vadinamas „akademija“. Jis buvo skirtas Daugėlų vaikams mokytis ir mokytojams bei svečiams apgyvendinti. Rūmų prieigas puošė senovinės patrankos, aplink rūmus augo 10-ies hektarų parkas. Rekonstruoti rūmai nekeitė savo išvaizdos iki 1940 m.

Rūmuose buvo įrengta pagoniška šventykla su aukuru, Perkūno, Patrimpo ir Pikulio statulomis bei senovės lietuvių garbinamais gyvūnais. Minima, jog statulos stovėjusios iki Pirmojo pasaulinio karo.^[1]^[2]

Po Antrojo pasaulinio karo 1946-1952 m. rūmuose veikė septynmetė mokykla. Vėliau čia įsikūrė Daugailių tarybinio ūkio kontora, veikė kino salė, buvo įrengti keli butai ūkio darbuotojams. 1972 m. panaikinus tarybinį ūkį, pastatas apleistas ir paliktas likimo valiai. Visus pastatus supo parkas, kuris užėmė 3 ha ploto ir buvo ežero pakrantėje.

1999 m. dvaras išnuomotas. Buvo restauruotas pilies pirmas aukštas, bravoro (degtinės varyklos) pastatas, sutvarkyta ežero pakrantė ir dalis teritorijos. Šiuo metu toliau restauruojamas pagrindinis pilies pastatas. 1994 m. paveldosaugos ekspertai pasiūlė tris restauravimo variantus: 1) palikti rūmus tokius, kokie jie buvo išlikę iki 1940 m., kai įgijo daug klasicizmo bruožų, 2) išryškinti labiausiai išsiskiriančius elementus, 3) kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. Pasirinktas pastarasis variantas. Restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė, kuri dvarą tyrinėja jau apie 30 metų.

2018 m. dvaro sodyba perduota Ukmergės rajono savivaldybės administracijai^[3], kuri savo ruožtu 2019 m. pastatą perdavė Ukmergės kraštotyros muziejui ir įkūrė šios muziejaus filialą^[4].