Sieros trioksidas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sieros trioksidas
Sieros trioksidas Sieros trioksidas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Sieros trioksidas
CAS numeris [7446-11-9]
Cheminė formulė SO3
Molinė masė 80,06 g/mol
SMILES O=S(=O)=O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda Bespalvės dujos
Lydymosi t° 16,9 °C
Virimo t° 45 °C
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O hidrolizė
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija Ėdantis (C)
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R14, R35, R37
S-frazės S1/2, S26, S30, S45
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma trikampinė plokštuma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė D3h
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai Sieros dioksidas, Sieros rūgštis
Giminingos grupės

Sieros trioksidas – cheminė medžiaga, kurios formulė SO3. Normaliomis sąlygomis tai yra bespalvės, turinčios specifinį kvapą, dujos. Ši medžiaga daro didelę įtaką aplinkos taršai, reaguodama su vandens garais iš jos susidaro H2SO4 (vienas iš rūgščių lietų komponentų).

Cheminės reakcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

SO3 yra H2SO4 rūgšties anhidridas. Tokiu atveju, vyksta reakcija:

Ši reakcija vyksta dideliu greičiu ir yra endoterminė. Nuo 340 °C, sieros rūgštis, sieros trioksidas ir vanduo egzistuoja kartu gana dideliomis koncentracijomis.

Sieros trioksidas taip pat reaguoja su sieros dichloridu, kurio metu išsiskiria naudingas reagentas tionilo chloridas:

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sieros trioksidas laboratorijoje gali būti pagamintas panaudojant dviejų lygių natrio bisulfato pirolizę:

1) dehidratacija
2) krekingas

Šis metodas veiks ir su kitų metalų bisulfatais, pagrindinis faktorius yra tarpinės pirosulfato druskos stabilumas.

Pramonėje SO3 yra gaminamas kontaktiniu metodu: sieros dioksidas (paprastai išskiriamas deginant sierą arba piritą) iš pradžių yra išgryninamas elektrostatiniu nusodinimu. Išgrynintas SO2 yra oksiduojamas deguonimi tarp 400–600 °C katalizuojant per vanadžio pentoksidą (V2O5), aktyvintą su kalio oksidu (K2O), padedant diatomitui arba kvarcui.

Didžioji dalis sieros trioksido, pagaminto šiuo būdu, yra paverčiama sieros rūgštimi ne tiesioginiai pridedant vandens, su kuriuo jis suformuoja rūgštinį rūką, bet absorbuojant koncentruotoje sieros rūgštyje ir pasigaminusį oleumą atskiedžiant vandeniu.