Sieksnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sieksnis – senovinis ilgio matavimo vienetas. Lietuvoje vartotas iki XX a. pr. (iš šaltinių žinomas nuo XVI a.). Apytiksliai atitinka ilgį tarp ištiestų rankų; 1 sieksnis lygus 6 pėdoms, lygus 1,83 m.

Dar vartotas ir didysis sieksnis (= 9 pėdos = 2,84 m)[1].

Kituose kraštuose sieksnio ilgis skiriasi: Rusijoje – 2,13 m, Anglijoje – 1,82 m, Prancūzijoje – 1,9 m, Ispanijoje – 1,67 m, Vokietijoje – 1,7 m, Portugalijoje – 2,2 m.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Sieksnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987., 660 psl.