Sibiro totoriai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sibiro totoriai (себер татарлар) – tiurkų kilmės etninė grupė, gyvenanti Sibire; totorių etnokultūrinė atšaka. Gyvena pietų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės: Kemerovo, Kurgano, Novosibirsko, Omsko, Sverdlovsko, Tomsko ir Tiumenės srityse, dalis – šiaurės Kazachstane. Bendra populiacija – 9600 žmonių. Kalba Sibiro totorių tarme, gan ryškiai besiskiriančia nuo Volgos totorių kalbos.
Sibiro totoriai skirstosi į 3 grupes, kiekviena jų turi daug klanų:
- Tobolo-Irtyšiaus totoriai
- Barabos totoriai
- Tomsko totoriai
Sibiro totorių etnogenezėje dalyvavo tiurkai, ugrai, mongolai, ketai, samojedai, tačiau pagrindą sudaro kipčiakai. Sibiro totoriai gyvena buvusio Kipčiakų kaganato teritorijoje. XV–XVI a. Sibiro totoriai turėjo savo valstybę – Sibiro chanatą.
