Sibiro totoriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Sibiro totoriai (себер татарлар) – tiurkų kilmės etninė grupė, gyvenanti Sibire; totorių etnokultūrinė atšaka. Gyvena pietų Sibire, tarp Uralo kalnų ir Jenisiejaus upės: Kemerovo, Kurgano, Novosibirsko, Omsko, Sverdlovsko, Tomsko ir Tiumenės srityse, dalis – šiaurės Kazachstane. Bendra populiacija – 9600 žmonių. Kalba Sibiro totorių tarme, gan ryškiai besiskiriančia nuo Volgos totorių kalbos.

Sibiro totoriai skirstosi į 3 grupes, kiekviena jų turi daug klanų:

  • Tobolo-Irtyšiaus totoriai
  • Barabos totoriai
  • Tomsko totoriai

Sibiro totorių etnogenezėje dalyvavo tiurkai, ugrai, mongolai, ketai, samojedai, tačiau pagrindą sudaro kipčiakai. Sibiro totoriai gyvena buvusio Kipčiakų kaganato teritorijoje. XV–XVI a. Sibiro totoriai turėjo savo valstybę – Sibiro chanatą.