Siaubo žanras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Siaubas – jausmas, kuris žmogui kyla po to, kai jis patiria (pamato, išgirsta, pajaučia) ką nors gąsdinančio. Siaubo tikslas yra sukelti šoką ar išgąstį. Siaubas dažnai apibūdinamas kaip teroro ir pasibjaurėjimo derinys.

Siaubo žanras yra vienas iš kultūros žanrų, pasirodantis filmuose ir knygose. Šiame žanre siaubą sukelia įvairūs paveikslai, nuotraukos ar kiti vaizdai (bei kiti potyriai). Siaubo žanro filmuose didžiausios įtampos scenose siaubui sukelti naudojami papildomi efektai – speciali muzika, apipavidalinimas ir pan.

Populiariojoje kultūroje siaubo žanras pradėtas naudoti tik ketvirtame XX a. dešimtmetyje. Žinomiausi to meto JAV kūriniai yra siaubo filmai apie Frankenšteiną ir Drakulą. Kai kuriuose filmuose siaubui sukelti naudojama ir gotikos sritis. Penktame ir šeštame XX a. dešimtmečiuose nuo gotikinių dalykų pereita prie armagedoninio ir demoniško siaubo. Armagedonu vaizduojama civilizacijos pabaiga, o demoniškumu – situacijos, kuomet žmogus būna apsėstas demoniškų galių, kurios kontroliuoja jo kūną ir mintis. Vienas geriausių armagedoniško siaubo pavyzdžių yra Alfred Hitchcock 1963 m. filmas „The Birds“. Nuo aštunto XX a. dešimtmečio populiarūs siaubo kūriniai zombių tematika, kurie išliko populiarūs ir šiomis dienomis. Dar vienas populiarus siaubo žanras susijęs su psichologija, kuomet nuolat palaikoma aukšta įtampa. Tokio filmo pavyzdys yra 1980 sukurtas Stanley KubrickŠvytėjimas“ (pagal to paties pavadinimo 1977 m. knygą, kurią parašė Stephen Edwin King). Dabartiniai siaubo žanro pavyzdžiai galėtų būti filmai „Saw“, „The Exorcist“ ir „Final Destination“.