Sergejus Koroliovas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Sergejus Koroliovas
rus. Серге́й Па́влович Королёв
Gimė 1907 m. sausio 12 d.
Žitomire
Mirė 1966 m. sausio 14 d. (59 metai)
Maskvoje
Palaidotas (-a) Nekropolis prie Kremliaus sienos
Veikla rusų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas.
Vikiteka Sergejus Koroliovas

Sergejus Koroliovas (rus. Серге́й Па́влович Королёв, 1907 m. sausio 12 d. Žitomire – 1966 m. sausio 14 d. Maskvoje) – sovietų mokslininkas, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir gamybos organizatorius, praktinės kosmonautikos pradininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1924 m. baigė Odesos statybininkų profesinę mokyklą, įgydamas statybininko-čerpininko specialybę;
  • 1924–1929 m. mokėsi A. Baumano aukštosios technikos mokyklos Aeromechanikos fakultete. Diplominiam darbui sukūrė lengvojo lėktuvo СК-4 projektą (vadovas – Andrejus Tupolevas);
  • Papildomai 1930 m. baigė Maskvos lakūnų mokyklą;
  • Raketine technika susidomėjo susipažinęs su K. Ciolkovskiu. Subūręs vienminčių komandą, 1933 m. paleido pirmąją TSRS skysto kuro raketą ir buvo paskirtas Reaktyvinio mokslinio tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoju;
  • Nuo 1946 m. iki mirties buvo balistinių ilgojo nuotolio raketų bei raketinių-kosminių sistemų generaliniu konstruktoriumi.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

S. Koroliovui vadovaujant buvo sukurta:

  • 1957 m. – pirmasis dirbtinis Žemės palydovas („Sputnik“);
  • 1961 m. – pirmasis kosminis laivas „Vostok“ („Восток“), kurį pilotavo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas;
  • 1965 m. įvyko pirmasis išėjimas į atvirą kosmosą (kosmonautas Aleksejus Leonovas);
  • sukurtos raketinės-kosminės sistemos, kurių pagalba paleistas dirbtinis Saulės palydovas, automatinės tarpplanetinės stotys į Mėnulį, Venerą bei Marsą, pirmasis minkštas nusileidimas į Mėnulį, dirbtiniai Žemės palydovai serijos „Elektron“, „Molnija-I“, daugelis serijos „Kosmos“ palydovų bei pirmieji tarpplanetiniai žvalgybiniai palydovai „Zond“.
Raketa «Vostok» parodoje Мaskvoje

Papildoma informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1938 m. buvo apkaltintas naryste opozicinėje grupuotėje ir kenkėjiška veikla, nuteistas dešimčiai metų kalėti. Pradžioje dirbo aukso kasyklose Kolymoje, vėliau- kalintas NKVD specialiojoje tarnyboje, kur konstravo naują aviacinę techniką. 1944 m. buvo išlaisvintas anksčiau laiko, 1957 m. reabilituotas;
  • Akademikas S. Koroliovas buvo dukart Socialistinio darbo didvyris, Lenino premijos laureatas;
  • Palaidotas prie Kremliaus sienos Maskvoje.

S. Koroliovo vardu pavadinta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mokslininkų miestelis Maskvos srityje;
  • Krateris Marse;
  • Krateris Mėnulyje;
  • Asteroidas 1855 Korolyov;
  • Maskvos srities miestas Kaliningradas 1996 m. pervadintas Koroliovu;
  • Samaros valstybinis aerokosminis universitetas;
  • Raketinė-kosminė korporacija „Energija“;
  • Mokslinis tiriamasis laivas „Akademikas Sergejus Koroliovas“;
  • Žitomiro karinis institutas;
  • Gatvės ir prospektai daugelyje Rusijos miestų.