Serbijos administracinis suskirstymas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Serbijos regionai

Teritorinė Serbijos organizacija, reglamentuojama teritorinės organizacijos įstatymo, priimto Serbijos parlamento 2007 m. gruodžio mėnesį. Pagal įstatymą, teritorinės organizacijos padaliniai yra: 211 savivaldybių, 29 apygardos, Belgradas ir dvi autonominės provincijos (Kosovas ir Voivodina). Serbija yra unitarinė valstybė.

Autonominės sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Serbija turi dvi autonomines provincijas: Vojvodina (šiaurėje), kuri skirstoma į 39 savivaldybes ir 6 miestus, bei Kosovą ir Metohiją (pietuose), turinčią 28 savivaldybes ir 1 miestą. Nuo 1999 m. autonominė Kosovo ir Metohijos sritis buvo administruojama Jungtinių Tautų laikinosios administracinės misijos Kosove. 2008 metų vasarį Kosovo vyriausybė paskelbė apie savo nepriklausomybę. Nepriklausomybę pripažino 106 šalys (dauguma Europos Sąjungos šalių ir JAV). Serbija ir Jungtinės Tautos nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės.

Vojvodinos sritis turi savo vyriausybę ir parlamentą. Autonomija sprendžia srities problemas atskirai nuo Serbijos. Pavyzdžiui, infrastruktūros, mokslo, švietimo ir kultūros srityse.[1]

Serbijos sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kosovo sritys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kosovo sritys.

Pagal Serbijos įstatymus, Kosovas administruojamas kaip ir kitos Serbijos sritys, ir yra padalintas į 5 administracinius vienetus, 28 savivaldybes ir 1 miestą. 2000 m. Jungtinių Tautų laikinoji administracinė misija Kosove (angl. UNMIK) priėmė naują teritorinį reorganizavimą Kosove. Sričių reorganizavimas Serbijos nepripažintas. Pagal naują suskirstymą, Kosovas yra padalintas į 7 naujas sritis ir 37 savivaldybes (buvo sukurtos 8 naujos savivaldybės: Mališevas, Dženeral Jankovičius, Gračanica, Junikas, Klokot-Vrbovacas, Mamuša ir Ranilugas).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]