Septyni Nojaus įsakymai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vaivorykštė, Noahidų simbolis

Septyni Nojaus įsakymai (hebr. שבע מצוות בני נח, Sheva mitzvot B’nei Noach), arba 7 Dievo įsakymai Nojui ir jo vaikams – septynių universalių moralinių priesakų rinkinys kurie, pasak Talmudo, buvo Dievo duoti Nojui kaip svarbiausi įsakai visai žmonijai.

Kartu su šiais įsakymais siejamas „Bnai Noah“ (hebr. 'Nojaus sūnūs') arba Noahidų judėjimas. Nėra statistinių duomenų kiek iš viso pasaulyje egzistuoja besilaikančių Nojaus įsakymų. Noahidų yra JAV, Pietų Amerikoje ir Europoje. Įdomu, kad Nojaus sūnų, Noachitų terminu dar iki „Bnai Noah“ atsiradimo save vadino masonai. [1]

Nojaus įsakymų ankstesnė versija buvo šeši įsakymai, duoti Adomui ir Ievai. Vėliau Sinajaus apreiškime Septyni Nojaus įsakymai buvo duoti žmonijai antrą kartą ir įtraukti į 613 Įsakymų, duotų Izraelio vaikams kartu su 10 Dievo Įsakymų, kurie yra 613 Įsakymų dalis, bet ne atskiri nuo jų.

Šie įsakymai yra minimi Toroje. Pagal judaizmą, 613 Įsakymų yra „įsakymai“, duoti rašytinėje Toroje ir kartu racionaliai pagrįsti žodinėje tradicijoje. Šie įsakymai buvo skiriami tik judėjams ir perduoti kaip protėvių paveldas.

Tuo pačiu Sinajaus kalne Izraelio vaikai buvo įpareigoti mokyti kitas tautas šių įstatymų. Iš tiesų Talmude nejudėjams, kuriems Nojaus įsakymai galioja, yra draudžiama pakelti savo įsakymų vykdymą iki Toros micvų.

Septyni įsakymai[taisyti | redaguoti kodą]

Šie įsakymai išvardinti Talmude (Sanhedrin 56a):

  1. Stabmeldystės draudimas: tu neturėsi jokių stabų prieš Dievą. Pripažinimas, kad egzistuoja tik vienas Dievas, kuris yra begalinis ir esantis virš visko. Negalima pakeisti Aukščiausios Būtybės baigtiniais stabais.
  2. Draudimas žudyti: nežudysi (Pradžios kn. 9:6) Pagarba žmogaus gyvybei. Kiekvienas žmogus – atskiras pasaulis. Išgelbėti gyvybę reiškia išgelbėti visa pasaulį. Sunaikinti gyvybę – sunaikinti visą pasaulį. Pagalba kitiems gyventi yra šio įsakymo išvada.
  3. Draudimas vogti: nevogsi.
  4. Draudimas ištvirkauti: neištvirkausi. Pagarba santuokos institucijai. Santuoka yra esminis dieviškas aktas.
  5. Draudimas piktžodžiauti: nekeiksi Dievo.
  6. Nevalgysi gyvūno mėsos, kol jis pats dar gyvas (išvedama iš Pradžios kn. 9:4). Vertinama kaip bendras draudimas būti žiauriam gyvūnų atžvilgiu.
  7. Liepimas turėti įstatymus: sukursi efektyviai veikiančią teismų sistemą šešių aukštesnių įsakymų vykdymui.

Egzegetinis pagrindas[taisyti | redaguoti kodą]

(Skaičiai skliausteliuose – Babilonijos Talmudo traktato Sanhedrin ištraukos)

Stabmeldystės draudimas išvedamas iš to, kad Dievas baudžia Kanaano gyventojus (taigi nežydus) už stabmeldystę (59a).

Nežudyti.

  • Šią micvą Dievas apreiškia Nojui pažodžiui (Pr 9:6).

Nevogti.

  • Išvedama iš to, kad Dievas pertekliniu sakiniu leidžia Adomui valgyti Rojaus vaisius (Pr 2:16). T.p. Nojui ir jo palikuonims Dievas padovanoja gyvulius, paukščius ir žuvis „taip, kaip žaliuosius augalus“ (Pr 9:2-3). Žodis, liet. k. išverstas kaip „žalieji“, hebr. turi konotaciją „laukiniai“. Būtent šią reikšmę aktualizuoja r. Levis, sakydamas: „taip, kaip laukinius – bet ne kaip kultivuojamus“ (Sanhedrin 57a).

Neištvirkauti. Komplikuočiausias priesakas.

  • 57b nurodoma, kad gojams galioja Kun 18:6 – kraujomaišos akto draudimas. Pažymėtina, kad ši nuomonė pateikiama anonimiškai (įvedant ją žodžiais „mūsų rabiai mokė, kad“) – tradiciškai laikoma, kad šitokia formuluote pristatyta pažiūra yra autoritetingesnė už pavienio mokytojo tezę. Kun 18:6 draudžia konkrečiai incestą; šis savo ruožtu yra ištvirkavimas. Šiuo atveju svarbu tai, iš ko išplaukia Kun 18:6 taikymas gojams. Hebraiškame tekste frazė skamba maždaug taip: „žmogus žmogus nesueis su artima giminaite“ ir t. t. Regis, šis pakartojimas nebuvo šnekamosios kalbos figūra nė tanajų laikais (jei apskritai kada nors buvo); taigi 57b žodžio „žmogus“ pakartojimas laikomas užuomina, kad micva galioja ir žydams, ir pagonims. Mozės Maimonido sąraše kraujomaišos draudimai išvedami iš kitų Toros eilučių. Kun 18:6 Maimonidas pateikia tik kaip pagrindą micvai Nr. 175: nepatirti malonumo santykiaujant su tau draudžiama moterimi.
  • Sanhedrin 58b sakoma, kad nežydui draudžiamas nenatūralus lytinis aktas; tai išvedama iš eilutės „Todėl vyras […] glausis prie žmonos“ (Pr 2:24). Čia pat priduriama, kad ant nežydo, atlikusio nenatūralų lytinį aktą su svetima žmona, kaltė nekrenta (ši nuomonė priskiriama Rabai). Kita vertus, r. Josefas sako, kad nežydams gali būti taikoma mirties bausmė už svetimavimą (57a). Matome, kad amorajams toli gražu nebuvo akivaizdžios nei principo taikymo ribos, nei jo filosofinė prasmė.

Draudimas valgyti gyvūno mėsą, kol jis pats dar gyvas.

  • Išvedama iš Pr 9:4.

Liepimas turėti įstatymus, t. y. pripažinti kokią nors teisinę sistemą. Atskiri mokytojai pateikia skirtingus paaiškinimus.

  • R. Izaokas: micva seka iš to, kad žodžiu elohim Tanache vadinamas ir Dievas, ir žemiški teisėjai (Iš 22:7).
  • R. Johananas: išvedama iš to, kad apie Dievą sakoma, jog jis Adomui „įsakė“ nevalgyti nuo Pažinimo medžio. Pats įsakinėjimas yra neįmanomas, jei tas, kuriam įsakinėjama, nepripažįsta autoriteto – teisinės sistemos esmės (56b).

Judėjimo ir jo doktrinos turinio traktuotė[taisyti | redaguoti kodą]

Nojaus įsakymų sekėjai paprastai yra nejudėjai, kurie nuosekliai tyrinėję biblinę išmintį (pvz., krikščionišką graikiškąja Biblijos dalį, krikščionių vadinamą Naujuoju Testamentu) pradeda domėtis žydiškąja Biblijos dalimi Senuoju Testamentu – t. y. Tora, priartėja prie judaizmo ir apskritai atranda, kad išviso egzistuoja tokie Nojaus įsakymai.

Judaizmo traktuote tik šie Nojaus įsakymai yra realistiški, įmanomi nejudėjams, o Dešimt Dievo įsakymų yra per Mozę duoti vykdymui tik judėjams ir kitoms tautoms net neįmanoma juos vykdyti.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Albert G. Mackey, „A Lexicon of Freemasonry“, 1860; skirsnis „Noachidae“.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]