Senotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šventasis senotas Čičen Icoje

Senotas (isp. Cenote) – karstinių ežerėlių tipas paplitęs Mezoamerikoje, o ypač Jukatano pusiasalyje, pietryčių Meksikoje. Susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Pavadinimas kilo iš majų kalbos žodžio Ts’ono’ot, reiškiančio „kažkas gilaus“. Senovės majai senotus naudojo kaip ritualines vietas. Jų vanduo būdavo laikomas šventu, čia buvo aukojamos žmonių aukos (ypač vaikų ir jaunų vyrų). Manyta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę.

Bene žymiausias majų senotas yra Šventasis senotas Čičen Icoje. Dabar dalis šių senotų yra populiarūs tarp povandeninio nardymo mėgėjų.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Senotas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka