Senbernaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Senbernaras
SanBernardo Newton.jpg
Standartas: Nr. 61, II FCI grupė, 2 sekcija (molosinio tipo šunys)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 77-91 cm
Kalė: 65-79 cm
Svoris
Patinas: 75-90 kg
Kalė: 70-80 kg
Savybės
Plaukas: Ilgas, tankus ir lygus
Aktyvumas: Vidutinis
Intelektas: Vidutinis
Temperamentas: Draugiškas, meilus, prieraišus, tingus
Tinkamumas apsaugai: Vidutinis
Tinkamumas tarnybai: Aukštas
Vados dydis: 2-14
Ilgaamžiškumas: 9-11 m.

Senbernaras (St. Bernhardshund / Bernhardiner) – šunų veislė, kilusi iš Šveicarijos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senbernarai kilę iš senovinių Azijos doginių šunų, įvežtų į Europą Aleksandro Makedoniečio žygio metu. Vėliau tuos šunis veisė romėnai ir naudojo bandų apsaugai bei kovose su laukiniais žvėrimis cirkuose.

XVII a. vid. vienoje perėjoje iš Italijos į Prancūziją vienuolis Bernardas iš Montanos pastatė prieglaudą, kuri po pusės amžiaus išaugo į Sen Bernaro vienuolyną. Vienuoliai ieškodavo kalnuose pasiklydusių ir sušalusių keleivių bei teikdavo jiems pagalbą.

Anot archyvinių vienuolyno dokumentų, kasdien specialios vienuolių gelbėtojų grupės su pagaliais, kirviais, kopėčiomis ir kastuvais eidavo ieškoti pasiklydusių keleivių. Juos lydėdavo dideli vietiniai šunys, kurie apuostydavo griūčių vietas ir ieškodavo užpustytų žmonių, atkasdavo juos ir lodami šaukdavo gelbėtojų grupes. Kiekvienam šuniui prie antkaklio būdavo pritvirtinta statinaitė su gėrimu, o ant nugaros – suvyniota antklodė.

Vis dėlto laikoma, kad veislė kilo iš Šveicarijos.

Fizinės savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Senbernarai būna dėmėti ir margi: balti su rausvomis dėmėmis ir rausvi su baltais lopeliais. Rausva spalva ir dėmės gali būti įvairių atspalvių. Leistina juoda kaukė ir juodi plaukai ant ausų. Senbernarai niekada nebūna vienspalviai arba be baltų dėmių. Krūtinė, kojos ir uodegos galas turi būti balti, balta dėmė ant kaktos, baltas kaklas arba balta dėmė ant kaklo.

Patinų aukštis ties ketera ne mažiau kaip 70 cm, patelių – 65 cm. Patelės dažniausiai būna silpnesnės, švelnesnio sudėjimo.

Charakteris[taisyti | redaguoti kodą]

Kai senbernarus pradėjo auginti mėgėjai, gerokai pagerėjo jų gyvenimo sąlygos. Atrankos ir parinkimo būdu buvo išvesti aukštaūgiai, švelnaus būdo šunys. Tačiau geraširdžiai milžinai kartu yra ir puikūs sargai. Mėgsta vaikus, ištikimi šeimininkui, mažai loja.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Senbernaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka