Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Šv. Benedikto bažnyčia.- Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
54°36′19.52″ š. pl. 24°59′1.61″ r. ilg. / 54.6054222°š. pl. 24.9837806°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Trakų |
| Savivaldybė | Trakų rajonas |
| Gyvenvietė | Senieji Trakai |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1899 m. |
| Stilius | Neogotika |
Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Benedikto bažnyčia – bažnyčia, stovinti Senųjų Trakų kaime, 5 km į pietryčius nuo Trakų, 1 km į pietus nuo geležinkelio stoties. Turi neogotikos bruožų. Pamaldos vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Šalia įsikūręs Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas.
Parapijoje veikia Skurbutėnų koplyčia.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąją bažnyčią 1405 m. pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir pilyje įsteigė benediktinų vienuolyną. Apie 1410 m. įkurta parapija. Iki 1577 m. atnaujinta bažnyčia, 1577 m. pastatytas vienuolynas. 1597 m. bažnyčia rekonstruota. 1639 m. vienuolynui dovanotas Pivašiūnų palivarkas su Jurkonių kaimu. Iš ankstesnių fundacijų 1799 m. priklausė Senųjų Trakų palivarkas su Vištelionių kaimu ir Kauno Vokės palivarkas su Volų kaimu. XVIII a. antrojoje pusėje pradėtas mūryti vienuolynas. 1799 m. pastatytas tik šiaurinis korpusas ir dalis vakarinio. Nebaigtas statyti vienuolynas 1845 m. uždarytas.
1799 m. vienuolyno bibliotekoje buvo 769 knygos. Bažnyčia 1757 m. sudegė. Kapinėse 1780 m. pastatyta laikina medinė. Ji 1838 m. gerokai remontuota. 1777–1845 m. veikė parapinė mokykla. Uždarytas vienuolynas atiteko klebonijai. Technikas A. Mikulskis parengė vienuolyno perstatymo į bažnyčią projektą.
1898–1899 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia, 1903 m. įrengti vargonai. Caro valdžios duomenimis, 1884 m. 87 proc. parapijos gyventojų buvo lietuviai, 12 proc. – baltarusiai, 1 proc. – lenkai. 1905 m. nugriauta laikina medinė bažnyčia. 1915 m. apgriauta mūrinė, išvežti varpai. 1921 m. bažnyčia suremontuota.
Po Antrojo pasaulinio karo ilgiausiai klebonavo Mykolas Tarvydis (1904–1980).
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia turi neogotikos bruožų, stačiakampio plano, su 4 bokštais. Vidus 3 navų, skliautuotas. Yra 3 koplyčios, 9 altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė. Bažnyčia paskelbta architektūros paminklu.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis -
Šventorius ir vienuolyno pastatas -
Bažnyčios fasadas -
Koplyčia -
Šventoriaus vartai
