Semionas Dubnovas
| Semionas Dubnovas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1860 m. rugsėjo 10 d. Mstislavlis, Mogiliavo sritis |
| Mirė | 1941 m. gruodžio 8 d. (81 metai) Ryga |
| Veikla | istorikas, žurnalistas, vienas Lietuvos universiteto steigėjų |
Semionas Dubnovas (vok. Semion Markovich Dubnow, rus. Семен Маркович (Шимон Меерович) Дубнов, 1860 m. rugsėjo 10 d. Mstislavlis, Mogiliavo sritis – 1941 m. gruodžio 8 d. Ryga) – žydų istorikas, žurnalistas, vienas Lietuvos universiteto steigėjų.
Prosenelis – Kauno talmudo žinovas Jehudas Judlis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Mstislavlio valstybinę žydų mokyklą.[1] Studijavo savarankiškai.
Nuo 1882 m. žurnalo „Восход“ bendradarbis. Nuo 1890 m. dirbo Odesoje, po pogromo Kišiniove 1903-1906 m. gyveno Vilniuje, aktyviai įsijungė į Rusijos Valstybės Dūmos rinkimų kampaniją, organizavo Rusijos konstitucinių demokratų partijos žydų sekciją.
Nuo 1909 m. žurnalo „Еврейская старина“ redaktorius Peterburge. Nuo 1917 m. dėstė Sankt Peterburgo universitete, profesorius. Tačiau organiškai nepakęsdamas bolševikų, 1922 m. atvykęs į Kauną prisidėjo prie Lietuvos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Žydų istorijos katedros steigimo. 1922 m. išvyko į Berlyną. Dėl prasidėjusių žydų persekiojimų 1933 m. persikėlė į Rygą. Žuvo, vokiečiams okupavus Latviją.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrinėjo žydų istoriją. Iškėlė autonomizmo (diasporos nacionalizmo) teoriją: žydai, gyvendami diasporoje, sukuria savitą socialinę sistemą ir ideologiją. Visuomet būdavo bendruomenė, kurioje žydų savimonė, nacionalinė kūryba ir dvasinė nepriklausomybė reiškiasi stipriausiai, tokia bendruomenė tampa žydų tautos centru. Svarbiausi iš jų – Palestina, vėliau Babilonija, Ispanija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva. Teigė, kad žydai problemas turi spręsti ne emigruodami į Palestiną, o siekdami iškovoti plačią autonomiją diasporai toje šalyje, kurioje gyvena.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žydų istorijos vadovėlis (Учебник еврейской истории 3 t., Одесса, 1898-1901 m.)
- Visuotinė žydų istorija (Die Weltgeschichte des Jüdischen Volkes, 10 t. Berlynas, 1925-1930 m.; Всеобщая история еврейского народа, Рига, 1934-1938 m.)
- Naujausia žydų tautos istorija (Die neueste Geschichte des Jüdischen Volkes, Новейшая история еврейского народа 3 t. Рига, 1938 m.)
- Chasidizmo istorija (Geschichte des Chassidismus, Berlynas, 1931 m.).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jewish encyclopedia
- ↑ Semionas Dubnovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 172 psl.