Seinų sukilimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Seinų sukilimas
Sejny Parada.jpg
Lenkijos kavalerija Seinų mieste
Data: 1919 m. rugpjūčio 23 d. - rugpjūčio 28 d.
Vieta: Europa, Seinų apskritis
Rezultatas: Lenkai užėmė Seinų kraštą, Lietuviai atsitraukė už Fošo linijos
Kariaujančios pusės
Flag of Lithuania.svg Lietuva Flag of Poland.svg Lenkija
Vadovai
Kazys Ladiga Adam Rudnicki,
Wacław Zawadzki,
Mieczysław Mackiewicz
Karinė jėga
900 eilinių,
300 savanorių
900-1200 Lenkų karinės organizacijos kareivių,
800 eilinių
Nuostoliai
nežinoma 37 žuvę,
70 sužeistų

Seinų sukilimas lenk. Powstanie sejneńskie) - lenkų karinės organizacijos sukilimas prieš Lietuvos valdžios atstovus Seinų krašte 1919 m. rugpjūčio 23 d. - rugpjūčio 28 d..

Sukilimo priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

1919 m. gegužės 8 d. vokiečiai perleido miesto valdymą Lietuvos valdžiai. 1919 m. rugpjūčio 22 d. iš šių vietovių pasitraukus Vokietijos kariuomenei Lietuva ir Lenkija norėjo šias vietoves prijungti prie savo šalių. 1919 m. liepos 26 d. ambasadorių konferencijoje buvo patvirtinta Prancūzijos maršalo Ferdinand Foch pasiūlyta Fošo linija, kuri padalijo šią vietovę dalimis vienai ir kitai šaliai, palikdama lietuvių daugumos gyvenamas žemes Lenkijos teritorijoje. Ši linija buvo nubrėžta neatsižvelgiant į krašto tautinę gyventojų sudetį ir lenkų atstovams apšmeižus nepriklausomybės siekiančią Lietuvą Versalio sutarties dalyviams, kaip provokišką, o vėliau kaip prorusišką valstybę. Lietuvos valdžia nesutiko su tokiu pasiūlymu ir nepasitraukė iš šių vietovių ir toliau valdė nemažą dalį Seinų krašto iki pat Juodosios Ančios upės. Rugpjūčio mėnesį vyko abiejų šalių derybos dėl šių žemių, į Seinus buvo atvykęs Lietuvos valdžios atstovas Mykolas Sleževičius, kuris nesutiko su lenkų reikalavimais ir liepė Lietuvos kariniams daliniams ginti šį kraštą. Rugpjūčio pabaigoje leitenanto Adam Rudnicki vadovaujami Lenkijos kariniai daliniai pradėjo puolimą prieš Lietuvos karinius dalinius ir krašto administraciją.

Sukilimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rugpjūčio 23 dienos 3 valandą ryto Lenkijos kariniai daliniai pradėjo puolimą. Vadovaujami seržanto Łankiewicz lenkai užėmė Krasnapolio kaimą ir paėmė 40 Lietuvos kareivių į nelaisvę. Lietuvos kariniai daliniai turėdami mažesnes pajėgas ilgai priešinosi, bet buvo priversti atsitraukti už nubrėžtosios Fošo linijos Lazdijų, Kapčiamiesčio ir Veisiejų kryptimis. Rugpjūčio 26 dienos ryte, 4:30 laiku, Lietuvos kariniai daliniai pradėjo kontrpuolimą ir po dviejų valandų užėmė Seinų miestą. Per šį puolimą žuvo Lenkijos karinių dalinių leitenantas Zawadzki ir šių dalinių naujuoju leitenantu tapo Alexandrowicz, kurio vadovaujami daliniai tą pačią dieną atsiemė miestą. Vykdant šį puolimą lenkų karinius dalinius papildė Wojciech Falewicz vadovaujamas 41 Suvalkų pėstininkų pulkas. Rugsėjo 9 dieną šį kraštą galutinai pradėjo kontroliuoti Lenkijos kariuomenės daliniai. Lenkų teigimu pradinę sukilimo nesėkmę ir kareivių mažesnį norą kariauti lėmė planuojamas Lenkų perversmas Lietuvoje, kurio metu bandyta nuversti Mykolo Sleževičiaus vyriausybę.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]