Saulės dievas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Saulės dievas, Saulės dievybė – dievybė, simbolizuojanti Saulę. Senovės tikėjimuose Saulė užėmė itin svarbų vaidmenį – ji buvo šilumos ir šviesos skleidėja, o jos dingimas naktį būdavo paslaptingas gamtos reiškinys. Saulės dievybė daugelyje kultūrų būdavo pati svarbiausia (henoteizmas).
Saulės dievo kultas buvo populiarus Artimųjų Rytų tautose, indėnų gentyse, Indijoje.
Kai kurių tautų Saulės dievybės:
- Ra – egiptiečių
- Solė – germanų
- Helijas – graikų
- Surja – indų
- Amaterasu – japonų
- Inti – inkų
- Tonatiuhas – actekų
- Sue – muiskų