Sargaso jūra

Koordinatės: 32° š. pl. 59° v. ilg. / 32°š. pl. 59°r. ilg. / 32; 59
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

32° š. pl. 59° v. ilg. / 32°š. pl. 59°r. ilg. / 32; 59

Sargaso jūra
Sargaso jūroje augantys sargasų (Sargassum) genties sąžalynai gali tęstis išilgai jūros paviršiaus daugelį kilometrų.

Sargaso jūra (angl. Sargasso Sea) – šiaurės vakarinė Atlanto vandenyno dalis, vienintelė pasaulio jūra atvirame vandenyne, nesiribojanti su sausuma. Jos plotas vertinamas pagal Atlanto vandenyno srovių sezoninę kaitą esantis 6–7 mln. km²,[1] o pagal kitus šaltinius, nemažesnis nei 4 mln. km².[2]

Geografija ir klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jūra yra elipsės formos ir plytinti tarp 20° ir 35° šiaurės platumos lygiagrečių bei 30° ir 70° vakarų ilgumos dienovidinių. Sargaso jūra yra 1100 km pločio šiaurės–pietų kryptimi ir 3200 km ilgio vakarų–rytų kryptimi, ją riboja šios vandenyno srovės: vakaruose – Golfo srovė, šiaurėje – Šiaurės Atlanto srovė, rytuose – Kanarų srovė, o pietuose – Šiaurės Atlanto ekvatorinė srovė. Šios srovių sistemos sudaro pagal laikrodžio rodyklę besisukantį Šiaurės Atlanto srovių žiedą,[3] supantį jūrą iš visų pusių. O jo srovės į jūrą suneša jūros augalus ir šiukšles.[4]

Sargaso jūrai būdingos silpnos srovės, mažas kritulių kiekis, didelis garavimas, silpni vėjai ir šiltas bei sūrus vanduo (36 % druskingumas). Jūros vanduo išsiskiria tamsiai mėlyna spalva ir išskirtiniu skaidrumu, o matomumas po vandeniu siekia iki 61 m. Jūros vidutinis gylis – 5000 m, didžiausias – 6995 m,[1] minimalus – 1500 m.

Sargaso jūros eufotinės zonos vandens temperatūra vėsiausia būna kovo mėnesį – vidutiniškai +21,4 °C (vėsiausias vanduo +19,7 °C, šilčiausias +24,1 °C). O šiaurinėje Sargaso jūros dalyje eufotinės zonos vandenys kiekvieną žiemą atvėsta iki maždaug +18 °C temperatūros ir sudaro daugiau kaip 350 m gylio izoterminį sluoksnį.[5] Rugpjūčio mėnesyje vandenys būna labiausiai įkaitę, jų vidutinė temperatūra siekia +28,8 °C (minimali iki +27,5 °C, maksimali iki +30 °C).[6]

Virš Sargaso jūros nuolat tvyro anticiklonai.[1]

Jūros vakarinėje dalyje yra vienintelis salynas – Bermudai. Į pietus nuo salų – mistika apipinta Bermudų trikampio šiaurinė dalis, apie kurį nuo XIX a. vidurio[7] sklinda pranešimai apie nepaaiškinamus įvykius susijusius su laivų paskendimais, laivų įgulų dingimais, dingusiais ir nukritusiais lėktuvais.

Flora ir fauna[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Histrio histrio rūšies žuvis gyvenanti tarp plūduriuojančių sargasų jūržolių

Sargaso jūros 32° šiaurės platumoje yra Bermudų salų koraliniai rifai, unikalūs tuo, kad yra labiausiai į šiaurę Atlanto vandenyne nutolę masyvūs koraliniai rifai.[8]

Nors visame pasaulyje vandenynuose plūduriuoja daug įvairių rūšių jūržolių, Sargaso jūra unikali tuo, kad joje aptinkama sargasų (Sargassum) genties rūšių, kurios yra holopelaginės, tai yra ne tik laisvai plūduriuoja vandenyne, bet ir vegetatyviai dauginasi atviroje jūroje. Sargasų (Sargassum) genties rudąsias jūržoles paviršiuje išlaiko mažos, į uogas panašios pūslelės. Vėliau jos keliauja su vėju ir vandenyno srove bei šiek tiek pasipildo iš pietvakarių atplaukiančiais pakrantės augalais. Kitos įprastos jūržolės dauginasi ir pradeda vegetuoti vandenyno dugne.[9]

Sargasai yra prieglobstis daugybei jūrinių rūšių gyvūnų. Sargaso jūroje šios jūržolės palaiko prisitaikiusią tokioms sąlygoms jūrinę gyvūniją, kurios didžioji dalis būdinga pakrančių zonoms, tačiau kai kurie iš jų aptinkami tik šiose vietovėse.[10] Jūrų vėžliai Caretta caretta[11] sargaso jūržolių „kilimėlius“ naudoja kaip „lopšelius“, kuriuose išsiritę jaunikliai turi prieglobstį ir randa maisto.[9]

Sargasai taip pat yra svarbi buveinė krevetėms, krabams, žuvims ir kitiems jūrų gyviams, kurie specialiai prisitaikė prie šių plūduriuojančių jūržolių. Čia gyvena Latreutes fucorum, Portunus sayi krabų rūšis, Syngnathus pelagicus, buriažuvinių (Istiophoridae) šeimos žuvys, tarp kurių atlantinės buriažuvės (Istiophorus albicans)[12], atlantiniai marlinai (Makaira nigricans),[4] žuvų skraiduolių (Exocoetidae) šeimos rūšys[13] Histrio histrio žuvys, Planes minutus krabai[14]. Čia aptinkami kašalotai (Physeter macrocephalus), bangininiai rykliai (Rhincodon typus), ilgapelekiai pilkieji rykliai (Carcharhinus longimanus), floridiniai šilkiniai rykliai (Carcharhinus falciformis), galapaginiai pilkieji rykliai (Carcharhinus galapagensis), atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus), melsvieji rykliai (Prionace glauca), bronziniai kūjarykliai (Sphyrna lewini), tigriniai rykliai (Galeocerdo cuvier), iš vėžliųChelonia mydas, Eretmochelys imbricata, Lepidochelys kempi ir Dermochelys coriacea rūšys, iš paukščių – bermudiniai audrašaukliai (Pterodroma cahow).[15]

Į Sargaso jūrą neršti migruoja retos upinių ungurių (Anguilla) rūšys – amerikiniai upiniai unguriai (Anguilla rostrata), europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), kuriems gręsia išnykimo pavojus,[16] taip pat Kajikia albida žuvys, atlantiniai silkiarykliai (Lamna nasus) ir didžiosios auksinės skumbrės (Coryphaena hippurus). Per Sargaso jūrą kasmet migruoja kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae), verslinės žvejybos žuvų rūšys, pavyzdžiui, paprastieji tunai (Thunnus), ir paukščiai, kurie priklausomi nuo Sargaso jūroje esamų jiems maisto šaltinių. Bet dėl specifinio Sargaso jūros klimato, planktono – pagrindinio žuvų maisto šaltinio, šioje jūroje nedaug.[10]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sargaso jūrai būdingi plūduriuojantys sargasų (Sargassum) genties jūržolių sąžalynai, pavadinti sargasais portugalų jūreivių, kurie šią vandens piktžolę ir jos oro pripildytas pūslių kekes lygino su vynuogėmis, arba nuo ispaniško žodžio sargazzo, reiškiančio rudadumblius. Sargaso jūrą pirmą kartą paminėjo Kristupas Kolumbas, kuris ją perplaukė 1492 m. per savo pirmąją kelionę.[17] Jūros dumblių gausa rodė, kad netoli yra sausuma, ir skatino Kristupą Kolumbą tęsti kelionę, tačiau daugelis ankstyvųjų jūrininkų baiminosi (ir nepagrįstai), kad gali įsipainioti plūduriuojančios augmenijos masėje.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Sargasų jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-05-06.
  2. sargassoseacommission.org / Protecting the sargasso Sea
  3. en-academic.com / Sargasso Sea
  4. 4,0 4,1 Chapter 50. Sargasso Sea. un.org. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  5. sciencedirect.com / The 18° water in the Sargasso Sea; by L.V. Worthington | Received 5 January 1959, Available online 14 May 2003.
  6. seatemperature.info / Water temperature in Sargasso Sea
  7. britannica.com / Bermuda Triangle
  8. bermudadiving.com / Welcome to Bermuda's colorful coral reefs
  9. 9,0 9,1 What is the Sargasso Sea?. noaa.gov. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  10. 10,0 10,1 Sargasso Sea. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2022-05-08.
  11. sciencedaily.com / Legendary Sargasso Sea may be sea turtles' destination during mysterious 'lost years'; Source: University of Central Florida | Date: May 5, 2021
  12. thebermudian.com / What’s Living in the Sargasso Sea? Archyvuota kopija 2022-05-03 iš Wayback Machine projekto.; Written by: Fae Sapsford | April 29, 2022
  13. greenpeace.org / Flying Fish in the Sargasso Sea | 2 Aug, 2019
  14. earthobservatory.nasa.gov / [1]
  15. sargassoseacommission.org / The Importance of the Sargasso Sea and the Offshore Waters of the Bermudian Exclusive Economic Zone to Bermuda and its People; Jessie Hallett, Sargasso Sea Alliance Science Report Series, No 4, 18 pp. ISBN 978-0-9847520-6-5 | 2011
  16. cms.int / The Sargasso Sea Subtropical Gyre: The Spawning and Larval Development Area of both Freshwater and Marine eels; Michael J. Miller and Reinhold Hanel, 2011. Sargasso Sea Alliance Science Report Series, No 7, 20 pp. ISBN 978-0-9847520-9-6.
  17. sargassoseacommission.org / ABOUT THE SARGASSO SEA

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]