Sargėnų dvaras
54°56′7.24″ š. pl. 23°54′21.94″ r. ilg. / 54.9353444°š. pl. 23.9060944°r. ilg.
| Sargėnų dvaras | |
|---|---|
 Gyvenamasis namas 2012 m.
| |
| Vieta | Panerių g. 263E, Šilainiai, Kaunas |
| Įkurtas | XIX a. |
| Rūmų stilius | Mūrinis |
| Bajorų giminės | Bajorai Macianskiai |
| Parkas | Pavieniai želdynai, sodas, tvenkinys |
| Pastatų būklė | Daugiabutis gyvenamasis namas |
| Savininkas | Privačių valdų savininkai |
Sargėnų dvaras – buvusi dvaro sodyba Kaune, Šilainių sen. Dvaro sodybos fragmentai iš šiaurės apsupti Islandijos plento (magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis), iš pietų – Šilainių daugiabučių rajono. Sargėnų dvaro teritorijai suteiktas istorinio parko statusas. Į dvaro parką galima patekti pro Kuršių g. 51 taku, pažymėtu informaciniu skydu. Pagrindinių sodybos statinių adresas – Panerių g. 263E.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1831 m. sukilimo metu Sargėnuose buvo dvaras. Po nepasisekusio Kauno puolimo sukilėlių būrys, vadovaujamas dvaro savininko Macianskio, didvyriškai gynėsi dvaro pastate. Rusai, nepajėgdami paimti dvaro pastato, jį padegė. Su dvaru sudegė gyvi ir ten besiginantys sukilėliai.[1]
1863 m. dvaro savininkas buvo Leonas Macianskis, 1889 m. dvarą valdė jo našlė Aleksandra Macianskienė. Žinoma, jog 1898 m. Sargėnų dvaro savininkas Ignatijus Karlovičius Macianskis gavo leidimą statyti plytinę, kuri suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kuomet karo nuniokotam šalies ūkiui atstatyti reikėjo daug plytų. 1921 m. dvaro žemes paveldėjo Evelina Macianskienė bei jos sūnūs Jonas ir Leonas. 1922 m. šie paveldėtojai dvarą pasidalino, didžioji dalis dvaro žemių atiteko Evelinai Macianskienei. 1923 m. ji pardavė po žemės reformos jai likusią dvaro dalį (80 ha) Amandai Pudymaitytei-Šodienei, tačiau tikėtina, kad tikruoju dvaro savininku buvo jos vyras Šodė. Šodienė nemažai dvaro žemių išpardavė ūkininkams. Dalyje jų netoliese įsikūrė Vytėnų dvaras. Žemės reformos metu valstybei atitekusi dvaro dalis išparceliuota 1938 m.
1931 m. dvare buvo filmuojamas vienas pirmųjų lietuviškų vaidybinių filmų „Onytė ir Jonelis“.[2]
Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sovietmečiu Sargėnų dvaro užmiesčio sodyba atsidūrė šalia Šilainių daugiabučių rajono. Dvaro sodyba praradusi kompozicinį vientisumą, nes ji buvo padalinta į atskiras privačias valdas. Buvusį dvarą mena tik keletas varganų medinių pastatų bei dviaukštė mūrinė raudonų plytų karvelidė, perdaryta į gyvenamąjį namą.[3] Istorinis parkas neturi tinkamos infrastruktūros: nėra grįstų takelių, suoliukų, apšvietimo. Ši vieta daugiau panašėja į bruzgynais ir žolėmis apaugusią apleistą nereikalingą teritoriją.[4] Apleistame parke dalis šilainiškių įsirengė nedidelius darželius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „1831 m. sukilimas Kaune“. kaunosauliai.lt. Suarchyvuotas originalas 2012-11-14. Nuoroda tikrinta 2012-06-13.
- ↑ Sargėnų dvaras. Buvusi Sargėnų dvaro karvelidė, virtusi gyvenamuoju namu kvb.lt Archyvuota kopija 2017-09-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ „Pamiršti miesto parkai“. kauno.diena.lt. 2003-07-17. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
- ↑ „Kuo gyvena šilainiškiai?“. politikosvirtuve.popo.lt. 2011-05-12. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2017-03-05.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- V. Skučaitė, „Kauno Aliaska“ – Iliustr. // Kauno diena. 2000, spalio 17, p. 1, 19.
- I. Semaškaitė, „Sargėnai“ – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 2010. p. 361.