Ozelio-Vikos vyskupija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ecclesia Osiliensis Ozelio-Vikos vyskupija
Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560) Danijos-Norvegijos dalis (1560-1572)
← 1228 – 1572 m. →
Location of Vyskupijos (rausva) 1260 m.
Sostinė	Lihula, Perona, Hapsalis, Arensburgas
Kalbos	lotynų, vokiečių, estų
Valdymo forma	Bažnytinė valstybė
Vyskupas
1228–1229 (pirmas)	Gotfrydas
1560–1572 (paskutinis)	Magnusas Holšteinietis
Era	Viduramžiai

Ozelio-Vikos vyskupija (lot. Ecclesia Osiliensis, vok. Bistum Ösel–Wiek) arba Sare-Lenės vyskupija (est. Saare-Lääne piiskopkond) – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1228–1572 m. dabartinėje vakarų Estijoje. 1435–1560 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1572 m. priklausė Danijai. Jai priklausė Saremos (vok. Ösel), Hyjumos (vok. Dagö) salos ir teritorijos žemyne (vok. Wiek).

Istorija

Vyskupija įkurta 1228 m. pradedant karingų estų genčių nukariavimą. Iki tol šiose teritorijose buvo estų žemės Sarema (salose) ir Lenema (žemyne). Pirmaja sostine tapo Lihula jūros pakrantėje. Pirmuoju vyskupu tapo Gotfrydas, tačiau iš tikro vyskupai pradėjo reziduoti tik nuo 1234 m. Nuo 1242 m. krašte vis labiau įsigalėjo Teutonų Livonijos ordinas, kuris atėmė dalį vyskupijos teritorijų.

1251 m. sostinė perkelta į Peroną. Tačiau jau po 10 metų ją nusiaubė lietuviai, ir apie 1265 m. administracinis centras perkeltas į saugesnę vietą – naują Hapsalu pilį. Ši išlaikė svarbiausias sostinės funkcijas per visą vyskupijos gyvavimą, nors vėlesniuoju laikotarpiu dalinosi jas su kitu administraciniu centru – Arensburgu Saremos saloje. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.

1559 m., vykstant Livonijos karui ir Livonijai pralaimint, vyskupas Jonas V Miunhauzenas (tuo metu jis valdė ir Kuršo vyskupiją) nutarė parduoti savo vyskupijas Danijos karalystei. Danijos karalius 1560 m. perleido teritorijas Magnusui Holšteiniečiui, kuris tapo paskutiniuoju protestantų vyskupu.

1572 m. Magnuso žemės Ozelyje buvo atimtos ir perėjo į tiesioginę Danijos priklausomybę. Čia įkurta Ozelio provincija.

Ozelio-Vikos vyskupai

• Gotfrydas, 1228–1229
• Heinrich I, 1234–1260
• Hermann I de Becheshovede, 1262–1285
• Heinrich II, 1290–1294
• Konrad I 1297?–1307?
• Hartung, 1310–1321
• Jakob, 1322–1337
• Hermann II Osenbrügge, 1338–1362
• Konrad II, 1363–1374
• Heinrich III, 1374–1381
• Winrich von Kniprode, 1385–1419
• Caspar Schuwenflug, 1420–1423
• Christian Kuband, 1423–1432
• Johannes I Schutte, 1432–1438
• Johannes II Creul, 1439–1457
• Ludolf Grove, 1449–1458
• Jodokus Hoenstein, 1458–1471
• Peter Wetberg, 1471–1491
• Johannes III Orgas, 1492–1515
• Johannes IV Kyvel, 1515–1527
• Georg von Tiesenhausen, 1528–1530
• Reinhold Buxhoevden, 1532–1541, died 1557
• Jonas V Miunhauzenas, 1542–1560
• Magnusas Holšteinietis 1560–1572