Santvarinis tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Santvarinis tiltas.

Santvarinis tiltas – stacionarių tiltų tipas.

Konstrukcija[taisyti | redaguoti kodą]

Santvarinių tiltų konstrukcijos kilo iš sijinių konstrukcijų, kurios dar vadinamos spragotinėmis sijomis – lenkiamaisiais elementais. Siekiant perdengti didesnius tarpatramius mažesnėmis medžiagų sąnaudomis, santvarose lenkiamieji elementai pakeisti tempiamaisiais ir gniuždomaisiais strypais, sujungtais tarpusavyje lanksčiai arba standžiai.

Tokia tiltų konstrukcijų sistema reikalauja įrengti papildomus elementus – skersines sijas, kurios perduoda tolygiai išskirstytas apkrovas į santvarų mazgus sutelktosiomis jėgomis. Santvariniuose tiltuose būtina įrengti stačiuosius ir gulsčiuosius ramsčius.

Santvarinio tilto rėmo konstrukciją sudaro sija (rėmsijė) ir statramsčiai (kolonos). Rėminės konstrukcijos veiksmingumą lemia dominuojantis gniuždymas su santykinai nedideliu lenkimu. Tačiau rėmų atramos (pamatai) turi perimti ne tik vertikaliąsias, bet ir gulsčiąsias atramines apkrovas.

Šiais laikais santvariniai tiltai statomi iš plieno, gelžbetonio arba iš abiejų medžiagų kartu. Rečiau sijiniai tiltai statomi iš geležies ir medienos.

Ryšys su kito tipo tiltais[taisyti | redaguoti kodą]

Santvarinio tilto konstrukcija išvystyta iš sijinių tiltų. Progresuojant tiltų statybai santvariniai tiltai davė pamatą kitų tipų tiltų atsiradimui: santvarinis arkinis tiltas, transporterinis tiltas, santvarinis grotuotas tiltas.

Paskirtis[taisyti | redaguoti kodą]

Santvariniai tiltai gali būti panaudoti itin plačiai. Jie tinka tiek pėstiesiems, tiek visų tipų autotransporto priemonėms Naudojami geležinkeliams ir dujotiekiams tiesti.