Santa Maria del Popolo

Koordinatės: 41°54′41.00″ š. pl. 12°28′35.00″ r. ilg. / 41.9113889°š. pl. 12.4763889°r. ilg. / 41.9113889; 12.4763889
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

41°54′41.00″ š. pl. 12°28′35.00″ r. ilg. / 41.9113889°š. pl. 12.4763889°r. ilg. / 41.9113889; 12.4763889

Santa Maria del Popolo bažnyčios fasadas

Šv. Marijos liaudies bazilika (it. Basilica di Santa Maria del Popolo) – XV a. augustinų bažnyčia Romoje. Garsi žymių Italijos menininkų kūriniais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios pradžia siejama su 1099 m. popiežiaus Paskalio II nurodymu pastatyta šioje vietoje koplyčia. Anot legendos, vietos gyventojai buvo išgąsdinti Romos imperatoriaus Nerono, kuris esą buvo palaidotas netoliese, vaiduoklio. 1231 m. popiežius Grigalius IX ją pašventino ir suteikė bažnyčios statusą. 1472−1477 m. Siksto IV iniciatyva bažnyčia buvo perstatyta. Ties bažnyčia dirbo daug žymių Italijos menininkų. Apie 1490 m. bažnyčioje freskas sukūrė Pinturikjas. 1502 m. Bramantė suprojektavo bažnyčios apsidę. Apsidėje yra kardinolų Girolamo Basso della Rovere (1507) ir Ascanio Sforza (1505) kapų monumentai, sukurti Andrea Sansovino.

1513 m. bažnyčioje dirbo Rafaelis, kuris suprojektavo Chigi koplyčią vienam turtingiausių to meto žmonių, bankininkui Agostino Chigi, kuris buvo joje palaidotas (1520). Altorinį paveikslą Chigi koplyčioje nutapė Sebastianas del Pjombas, dekorą skulptūromis po apie 100 metų užbaigė Berninis. 1600−1601 m. Cerasi koplyčioje pagarsėjusius paveikslus „Šv. Petro nukryžiavimas“ ir „Šv. Pauliaus atsivertimas“ sukūrė Karavadžas. Kiek anksčiau centrinį paveikslą šioje koplyčioje sukūrė Anibalė Karačis. A. Karačio dizainui priklauso freskos bažnyčios lubose. 1655−1660 m. Berninis sukūrė baroko stiliaus bažnyčios fasadą. Melinių koplyčioje yra Alesandro Algardžio kūrinių.

Bazilikos vaizdai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]