Santa Isabelė (sala)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Santa Isabelės topografinis žemėlapis

Santa Isabelė – ilgiausia iš Saliamono Salų ir didžiausia sala Isabelės provincijoje. Salos ilgis siekia apie 200 km, plotis 22 km, plotas 2999 km².

Šuazelis yra vakaruose, Malaita yra rytuose, Ramusis vandenynas – šiaurėje, o Gvadalkanalis pietuose.

Aukščiausias kalnas saloje yra Sasaris (1220 m). Maruto upė teka iš to kalno į vandenyną prie Hofio. Administracinis centras yra Buala, kur yra aerouostas. Kitas svarbus salos kaimas yra Samasodu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmi europiečiai saloje buvo ispanai, vadovaujami Álvaro de Mendaña de Neira, kurie 1568 m. čia apsistojo, kad pastatytų valtis gretimų salų žvalgybai. Jie labai greitai įsivėlė į konfliktus su vietiniais.

Neradę aukso, aptikę mažai maisto ir sutikę priešiškus gyventojus, ispanai persikėlė į Honiarą Gvadalkanalyje. Jų kolonija išmirė.

XIX a. Santa Isabelės gyventojai kentėjo nuo europiečių, kurie grobė vietinius darbams plantacijose. XX a. pradžioje saloje išplatinta krikščionybė.