Santūras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Santūras (pers. سنتور = Santūr) – iš Viduriniųjų Rytų kilęs styginis muzikos instrumentas, priklausantis cimbolų grupei. Sudarytas iš trapecijos formos pagrindo ir 72 stygų. Paplitęs Irane, Indijoje, Turkijoje, Irake, Kaukaze. Grojama specialiais plektrais – mizrabais.
Santūro korpusas trapecijos formos, gaminamas iš aukščiausios kokybės riešutmedžio medienos. Stygos ir jų laikikliai gaminami iš metalo. Diapazonas – trys oktavos.
Santūro prototipai naudoti jau senovės Babilone ir Asirijoje.
Nuorodos [taisyti]
