Samuelis Bitneris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Samuelis Bitneris (1632 m. Lenkija1710 m. lapkričio 5 d. Kėdainiai ?) – Lietuvos raštijos darbuotojas, vertėjas, evangelikų reformatų kunigas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Samuelio Bitnerio redaguotas lietuviškas katekizmas su elementoriumi vaikams - Pradzia pamoksla del mazu weykialu, 1680

Gimė evangelikų reformatų kunigo Martyno Bitnerio šeimoje. Į Lietuvą atvyko kartu su savo šeima. Mokėsi Slucko gimnazijoje, nuo 1651 m. gegužės 31 d. mokėsi Frankfurto prie Oderio universitete. 1663 m. ordinuotas kunigu, 1668 m. paskirtas lektoriumi, 1670 m. įšventintas diakonu. Nuo 1673 m. Naujamiesčio, vėliau Beinoravos, Biržų klebonas. 1687 m. išrinktas Vilniaus konsenjoru, 16881698 m. Užnerio, 16991710 m. Žemaičių distriktų superintendentas, Karaliaučiaus evangelikų reformatų bažnyčios kunigas. 16951710 m. evangelikų reformatų studentų (alumnų), studijuojančių užsienyje globėjas.[1]

Parengė katekizmą elementorių Pradžia pamokslo dėl mažų vaikelių (1680). Kartu su J. Božimovskiu jaunesniuoju ir kitais vertė Bibliją, bet rankraštis 1681 m. sudegė Biržų klebonijoje.

1680 m. išleistas S. Bitnerio spaudai parengtas leidinys Pradzia pamoksla del mazu Weykialu (Karaliaučius 1680 m.). Tai antrasis, jau išplėstas, 1653 m. katekizmo leidimas. Knygelės leidimą parėmė Karolina Radvilaitė. Šis leidinys buvo pirmasis po M. Mažvydo Katekizmo išspausdintas elementorius, skirtas mokykloms.

1695 m. Vilniaus sinodo pavedimu S. Bitneris ėmėsi į lietuvių kalbą versti Naująjį Testamentą ir išvertė didžiąją jo dalį. Jam talkino Jonas Božimovskis jaunesnysis, o vertimą Mažajai Lietuvai pritaikė F. Z. Šusteris. Šis vertimas buvo išleistas 1701 m. Karaliaučiuje ir vadinosi Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jezaus Kristaus

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ingė LukšaitėSamuelis Bitneris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 252 psl.