Megrelija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Samegrela)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Gruzijos regionas:
Megrelija სამეგრელო
Šalis Samegrelas - Zemo Svanetija
Tautos mingrelai
Vienas Gruzijos regionų

Megrelija (gruz. სამეგრელო Samegrelo; megrelų kalba: სამარგალო Samargalo), dar vadinama Samegrelo, Samargalo, senovėje vadinta Odiši – istorinis Gruzijos regionas, sudarantis dalį Samegrelo – Zemo Svanetijos administracinio regiono.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Megrelijos regionas užima derlingas lygumas prie Juodosios jūros, kuri supa regioną iš vakarų. Šiaurės vakaruose yra Abchazija, šiaurėje – Svanetija, šiaurės rytuose – Lečchumija, Rytuose – Imeretija, o pietuose – Gurija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Gruzijos dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Megrelija buvo vienas iš istorinių Vakarų Gruzijos regionų. Kaip ir visa Vakarų Gruzija, ji nuo VI–V a. pr. m. e. priklausė Kolchidės karalystei, IV a. Lazikos valstybei, iki VI a. užkariauta Bizantijos, ir čia įvesta krikščionybė. Nuo VIII a. Megrelijos regione įsigalėjo Abchazijos karalystė.

Gruzijos karalystės dalis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

X a. pabaigoje Mirus Abchazijos karalystės valdovui Teodosijui aklajam, sostą paveldėjo bagrationų dinastijos atstovas Bagratas III. Kadangi jis buvo susisaistęs giminystės ryšiais su daugybės kitų Gruzijos karalysčių dinastijomis, 1001 m. mirus Tao-Klardžetijos karaliui Dovydui III paveldėjo jo sostą, o 1008–1010 m. užkariavo ir Kachetiją bei Heretiją, taip baigdamas visos Gruzijos vienijimą.

Nuo XI a. iki XIII a. Megrelijos regionas buvo susivienijusios Gruzijos dalis.

Megrelijos kunigaikštystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gruzijos valstybė
Megrelijos kunigaikštystė
Kunigaikštystės vėliava
Egzistavo: XV a.-1857 m.
Sostinė Zugdidis
Dinastija Dadiani

XIII a. Megrelijoje įsigalėjo paveldima kunigaikščių eristavi šeima Dadiani, kurios atšakos valdė ir Guriją bei Svanetiją.

Po 1463 m. Čichorio mūšio, Gruzijos karalystė galutinai subyrėjo į tris karalystes. Imeretijos karalystė ilgainiui subyrėjo į penkias kunigaikštystes. Viena jų buvo Megrelijos kunigaikštystė, kurioje paveldima Didžiųjų kunigaikščių valdžia galutinai įsigalėjo 1557 m. Per šį laikotarpį Megrelija keletą kartų pralaimėjo Abchazijos kunigaikštystei, turėjo atiduoti dalį savo teritorijos, kuri dabar sudaro dalį Abchazijos.

Rusijos imperijoje ir TSRS[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1803 m. Megrelijos kunigaikštis Grigolis Dadianis pasirašė sutartį su Rusijos imperija, kuria Megrelija pateko jos įtakos sferon. Rusijai ilgainiui įsitvirtinus regione, Megrelijos autonomija buvo nebenaudinga, todėl ji buvo panaikinta 1857 m., nutraukus valdančią dinastiją ir inkorporavus Megreliją.

1918–1921 m. Megrelija buvo nepriklausomos Gruzijos Demokratinės Respublikos dalis, o vėliau kartu su Gruzija tapo Gruzijos TSR dalimi.

Po Gruzijos nepriklausomybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žlungant Tarybų Sąjungai 1990 m. pirmuoju Gruzijos prezidentu tapo Z. Gamsachurdija, mingrelas. Po 1991 m. perversmo Gruzijoje valdžią paėmus E. Ševardnadzei, mingrelai sukilo prieš centrinę valdžią. Megrelija tapo pilietinio karo centru. Nors karas oficialiai baigėsi nužudžius Z. Gamsachurdiją ir jo rėmėjus, Megrelija Gruzijos buvo nekontroliuojama iki pat 2004 m. Padėtį dar labiau sunkino tai, kad į kraštą masiškai kėlėsi mingrelai iš Abchazijos, kur vyko gruzinų etniniai valymai. Tai kėlė įtampą tarp Abchazijos ir Megrelijos.

2004 m. Gruzijos prezidentu tapus Micheilui Saakašviliui, daug Megrelijos partizanų buvo nuginkluoti. Teritoriją vėl pradėjo kontroliuoti Gruzijos centrinė valdžia.