Samarobriva
Samarobriva (Samarobriva) – senovės miestas Galijoje, pagrindinis keltų ambianų miestas; vėliau – romėnų miestas. Dabar – Amjenas.
Pavadinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galų ir romėnų laikais miestas vadinosi galų žodžiu Samarobriva 'tiltas ant Samaros', iš briva 'tiltas' + Samara 'Soma'.
Vėliau miesto pavadinimas buvo pakeistas tų vietovių tautos pavadinimu, kas buvo būdinga tų laikų Galijai. Taip ir Ambiani susidarė Amiens. Manoma, kad ši forma atsirado kaip daugiskaitos galininkas Ambienos ar daugiskaitos įnagininkas/vietininkas Ambianis.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kraštas buvo gyvenamas nuo ikiistorinių laikų. Atėjus romėnams krašte gyveno ambianai. Iš galų miesto laikų turima labai nedaug radinių, nes jis nebuvo archeologų tyrinėjamas. Nėra ir miesto aprašymų senoviniuose tekstuose. Romėnai atkreipė dėmesį į strateginę miesto padėtį. Savo veikale De Bello Gallico ('Galų karas') Julijus Cezaris paminėjo, kad, rengdamasis užkariauti D. Britaniją, Samarobrivoje jis 54-53 m. pr. m. e. žiemą jis buvo įrengęs žiemos stovyklą. Cezaris Samarobrivoje du kartus buvo sušaukęs galų miestų atstovų tarybą Concilium Galliae.
Miestas plėtėsi I a., kai Romos imperatorius Klaudijus nutarė užkariauti D. Britaniją. Galijoje buvo tiesiami naujo keliai, padidėjo miesto įtaka. Samarobriva tapo pagrindine kryžkele tarp Lugduno (lot. Lugdunum, dabar Lionas) ir Bononijos (lot. Bononia, dabar Pajūrio Bulonė) ir Šiaurės Galijoje. Mieste buvo pastatyti forumas, pirtys ir amfiteatras. Miesto gatvės buvo išdėstytos statmenai.
287 m. pirmuoju miesto vyskupu tapo Firminas (dabar žinomas kaip Saint Firmin), kuris išplatino mieste krikščionybę.
IV a. miesto amfiteatras buvo perstatytas į tvirtovę Castillon, kurios sienos supo apie 810 arų teritoriją. Amjeno tvirtovė yra didžiausia Šiaurės Galijos tvirtovė.